ZUIKIAKRŪMIO ROVIMO TALKOS

Balandžio 11 d.

Kurtuvėnų regioninis parkas kviečia įmones ir kolektyvus registruotis į savanoriškas talkas, kuriose reikės rauti ir skinti zuikiakrūmius. 

Šluotinis sausakrūmis dar vadinamas zuikiakrūmiu. Šis augalas savaime auga Šiaurės Afrikoje, Pirėnų pusiasalyje, daugelyje Pietų ir Pietvakarių Europos šalių. 

Lietuvoje žinomas nuo 1898 m., tačiau smarkiai plisti pradėjo tik XX a. antrojoje pusėje, kai įvairiose vietose įveistas miškuose ir pamiškėse. Juo buvo apsodinamos miškų pakelės ir aikštelės. Manyta, kad jis taps žaliuoju žiemos pašaru zuikiams ir stirnoms. Bet žvėreliai šio augalo beveik neėda. 

Daugiausia žalos padaro smėlynų ir sausų pušynų buveinėms – jose nustelbia vietinius augalus. Kadangi šluotiniai sausakrūmiai sudaro simbiozę su azotą fiksuojančiomis bakterijomis, jie pakeičia dirvožemio sudėtį ir susidaro sąlygos skverbtis azotamėgiams augalams. Dėl to pakinta visų organizmų rūšių įvairovė. Siekiant užkirsti kelią tolesniam šluotinių sausakrūmių plitimui, draudžiama juos sodinti dekoratyviniuose želdynuose, esančiuose arti smėlynų ir saugomų teritorijų. 

Sausakrūmiai dauginasi sėklomis, plinta vegetatyviniu būdu. Subrendęs krūmas gali subrandinti iki 7000 ankščių. Sėklos išlieka daigios daugiau kaip 80 metų. Išbirusias iš ankščių jas gali išnešioti vanduo, gyvūnai, transporto priemonės. 

Norint apsisaugoti nuo savaiminio plitimo sėklomis, vasaros pradžioje reikia nupjauti antžeminę dalį, tačiau taip kontroliuojami augalai nesunyksta daug metų. Veiksmingiausia šluotinius sausakrūmius naikinti juos išraunant. Šaknų sistema gana nedidelė ir jie lengvai išsirauna. Tinkamiausiais laikas šluotinius sausakrūmius rauti – nuo balandžio iki gegužės vidurio.

Kviečiame įmones, kolektyvus  prisidėti  prie šio invazinio augalo naikinimo  - išrovimo. Daugiau informacijos ir registracija: 861829964 arba kurtuvenu.rp@saugoma.lt