KURŠIŲ GENTIES VARTUS PRAVĖRUS

Liepos 31 d.

Salantų regioniniame parke Kartenoje festivalis „Kuršių genties vartus pravėrus“ rengiamas nuo 2016 metų. Šiais metais liepos 31 d. renginys - jau 6-asis, kuris išsiskirs iš buvusiųjų nauja koncepcija ir tema. 

2021-ieji metai LR Seimo paskelbti 100-osioms Marijos Gimbutienės gimimo metinėms, 2021-ųjų metų Kartenos festivalio „Kuršių genties vartus pravėrus VI“ metu bus remiamasi šios archeologės, istorikės, archeomitologės mitologiniais tyrinėjimais, todėl veiklose dominuos tema „Deivės ir dievai“.

Salantų regioniniame parke esantis Kartenos piliakalnio kompleksas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ne tik kaip istorinių, archeologinių vertybių turintis objektas, bet ir kaip mitologinis dėl jame išlikusio baltiškojo mitologinio paveldo (mitų ir legendų, mitologinio akmens, vadinamo Laumės kūliu, stebuklingų galių turinčio Abakų (Kartenos Lurdo) šaltinio versmės). Atsižvelgiant į tai, kaip tampriai susijusi mitologija ir dievų bei dievybių kultas su supančia gamta, šiemet Kartenos festivalyje bus siekiama atskleisti, kaip Kartenos piliakalnio erdvėje galėjo egzistuoti kuršiški, baltiški dievai ir deivės, kaip tai veikė žmonių sąmonę.

Kartenos festivalio dienos rytas pradedamas septynių piliakalnių pėsčiųjų žygiu, kurio metu žygeiviai aplanko septynis Salantų regioninio parko piliakalnius, susipažįsta su jų istorijomis, juos supančia gamtine aplinka, Salantų regioninio parko išskirtine verte. 

Festivalio metu bus filmuojamos tinklalaidės „7 Salantų regioninio parko piliakalniai“, skirtos M. Gimbutienės 100-osioms gimimo metinėms, kuriose apie Salantų regioninio parko piliakalnių istoriją, archeologiją bei mitologiją kalbės Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Rimantas Balsys, Salantų regioninio parko direkcijos istorikas Julius Kanarskas, atkuriamosios istorijos klubo „Vilkatlakai“ atstovas Arūnas Bugvilionis. Šiose pokalbių laidose, kurias rudenį bus galima išvysti internetinėje erdvėje, bus diskutuojama, kaip istorijos, archeologijos ir etnologijos mokslų šakos tarpusavyje susijusios, koks jų palikimas šiomis dienomis išlikusiuose kultūros paveldo objektuose. 

Pokalbių laidos filmavimą užbaigs atkuriamosios istorijos klubo „Vilkatlakai“ pasirodymas. „Vilkatlakai“ šiemet pristatys XIII–XIV a. Baltų genčių, LDK bei tuometinių priešų slavų, vokiečių Ordinų karybą. Kartenos piliakalnio teritorijoje įkurtoje viduramžių karių stovykloje klubas pademonstruos ir pristatys kovas, ikikrikščioniškojo laikotarpio Baltų genčių karinius papročius, apeigas, mitologinius žaidimus. 

Šįkart ant Kartenos piliakalnio pamatysime „Deivių ir dievų“ ugnies paveikslą, kuriame atpažinsite senojo tikėjimo požeminę, žemės ir dangaus sferas. Sutemus ugnies paveikslas tampa ryškus, o Kartenos piliakalnio atmosfera suteikia mistikos, kurią visuomet sustiprina išskirtinė lietuvių atlikėjų muzika.

Šeštajame Kartenos festivalyje galėsite mėgautis, kaip autoriai prisistato, kūrybiniu dialogu, vykstančiu tarp Žemynos Trinkūnaitės ir Donato Bielkausko. Jų dialogas užsimezgė 2016 metais, kuomet kūrėjai suprato, jog eksperimentinė akustika ir liaudiškų kanklių muzikos paralelės, plėtojamos etnominimalizmo kryptimi, sudomino klausytojus, įtraukdamos juos į jausminių meditacijų pynę. 

Minimalistinę, ritmingą ir švelniai psichodelinę muziką per devynerius metus išgryninę savo klausytojui duetas „Kamanių šilelis“ Kartenos festivaliui paruošė koncertinę programą, kurios metu bus pradedamas „piešti“ ugnies paveikslas. Renginį užbaigs baltiškos atmosferinės muzikos duetas „Tykumos“.

 „Tykumos“ autoriai ir atlikėjai nuolat reprezentuoja Lietuvos kultūrą įvairiuose Lietuvos ir užsienio festivaliuose ir meno projektuose, konceptualiais ir eksperimentiniais garsais sujungia skirtingas stilistikas kviesdami pasinerti į etniškumo ir kinematografinių garsų kupiną pasaulį.

Visus, kurie negalės atvykti į Kartenos festivalį „Kuršių genties vartus pravėrus VI“, Salantų regioninio parko direkcija ragina nuo 20 val. stebėti renginio tiesioginę transliaciją Salantų regioninio parko direkcijos „Facebook“ paskyroje.