Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) gerbia Jūsų teisę į privatumą ir asmens duomenų apsaugą, todėl tvarkydama Jūsų asmens duomenis laikosi teisėtumo ir sąžiningumo bei kitų principų.
PlačiauRugsėjo 09 d.
Rugsėjo 9 d. 17 val. kviečiame stebėti Valstybinės saugomų teritorijos Facebook paskyrą, per kurią vyks tiesioginė transliacija iš Kurtuvėnų regioniniame parke įsikūrusios Jautmalkės gamtos mokyklos. Gamtos mokyklos specialistė Milda Kubiliūnaitė tiesioginės transliacijos žiūrovams pristatys atnaujintą Jatmalkės gamtos mokyklą, surengs virtualų turą po gamtos mokyklos teritoriją ir kvies žvilgtelėti į edukaciją „Piemenų pramanai”.
Kurtuvėnų regioninio parko Jautmalkės gamtos mokykla – jau trečią dešimtmetį skaičiuojanti pirmoji Lietuvoje įkurta gamtos mokykla. 2021 m. mokykla atsinaujino - mokiniams ir visiems gamtos mylėtojams duris atvėrė dvigalė autentiška žemaitiška troba.
Jautmalkės gamtos mokykla - tai vieta, skirta gamtos pažinimui, renginiams gamtos apsuptyje. Čia galima užsiimti įvairia edukacine veikla tiek su parko edukatoriais tiek savarankiškai: vesti integruotas pamokas, eiti į pažintinius žygius, organizuoti stovyklas moksleiviams, suaugusiems ar šeimoms, vaikų, ugdymo įstaigų šventes. Parko specialistai teikia neformalaus aplinkosauginio švietimo edukacijas.
Kurtuvėnų regioninis parkas itin įvairaus gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio regioninis parkas. Čia ir ežeringas miškingas kalvynas bei upių slėniai, ir žemyninės kopos bei pelkės, ir didžiuliai kultūrinio paveldo dariniai. Kraštovaizdžio įvairovė sudarė puikias sąlygas didžiulei biologinei įvairovei tarpti. Kurtuvėnų regioniniame parke saugomi vieni iš didžiausių Lietuvoje Svilės šaltiniai. Čia savitas kultūros paveldas: senosios Žemaitijos paveldo dalis – Girnikų šventkalnis, atgimęs Kurtuvėnų dvaras su mediniu svirnu ir žirgynu, hidrotechnikos paminklas – Dubysos – Ventos perkasas, senieji žuvininkystės tvenkiniai, pakeitę gamtinį kraštovaizdį.
Kurtuvėnų regioninis parkas – tai vakarų taigos miškais apaugęs „milžinų“ supiltas kalvynas, išvagotas upių slėniais ir ežerais, plytintis Rytų Žemaičių aukštumoje, tarp Ventos ir Dubysos upių. Pasak legendų, Kurtuvėnų ir jų apylinkių kraštovaizdį sukūrę milžinai: jie klumpėmis supylę Girnikų kalną, priverkę Bulėnų ežerą, iščiaudėję slėnį tarp Girnikų ir Šatrijos šventkalnių. Tačiau tikrasis kūrėjas yra ledynas, sustūmęs kalvagūbrius, kalvas, ozus, išgulėjęs dubumas, o gilius upelių klonius bei ežerų vėrinius, šakotas raguvas, velniaduobes, žemynines kopas kūrė kitos gamtos jėgos: vanduo, vėjas, šaltis... Savitų bruožų kraštui suteikė ir žmonės, supildami piliakalnius, užsodindami kalvas miškais, įrengdami žuvininkystės tvenkinius bei Ventos – Dubysos perkasą.
Regioninio parko hidrografinė vertybė – Pageluvio ežerynas – dešimties ežerėlių vėrinys. Ventos – Dubysos senslėnyje trykšta vieni iš didžiausių Lietuvoje Svilės šaltiniai. Vainagių – Raudsparnės kalvų grandinėje aukščiausiai iškyla Raudsparnės (200,2 m) kalva.
Tvenkiniai privilioja būrius migruojančių paukščių, žuvimis mintančias ūdras, baltuosius garnius, jūrinius erelius. Miškų tankmynėse gyvena vilkai, baltieji kiškiai. Aptinkamos griežtai saugomos rūšys: pelkinė raistenė ir mažoji nehalenija.
SAUgoma ir TAU!
