Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) gerbia Jūsų teisę į privatumą ir asmens duomenų apsaugą, todėl tvarkydama Jūsų asmens duomenis laikosi teisėtumo ir sąžiningumo bei kitų principų.
PlačiauPiliakalnis įrengtas Verknės kairiajame krante, slėnyje buvusioje atskiroje kalvoje. Duomenų apie buvusią aikštelę ir įtvirtinimus nėra, nes beveik visą piliakalnį nuplovė Verknė. Išliko tik jo pietvakarinis kampas stačiais, 14 m aukščio šlaitais su 6x8 m dydžio aikštelės kampu viršuje. Piliakalnis buvo tvarkomas: padaryti laiptai, nukirsti želdiniai, pradėti tvarkyti šlaitų erozijos padariniai. Piliakalnis minimas ir Žydeikonių bei Kisieliškės vardais. Piliakalnio papėdėje 1 ha plote buvusi senovės gyvenvietė, apjuosta Verknės senvagės. Joje aptikta lygios ir grublėtos keramikos. 1994 m. G. Zabiela ištyrė 10 m2 dydžio piliakalnio aikštelės liekaną. Rastas iki 1,3 m storio kultūrinis sluoksnis su gausiais radiniais. Nustatyta, kad piliakalnyje stovėjusi pilaitė buvo užpulta ir sudeginta du kartus. Apatiniame sluoksnyje aptiktos stulpinės konstrukcijos gynybinės sienos liekanos, sudegusių žalvarinių papuošalų: žvangučių, antkaklių, žiedų, įvijų ir grūdų liekanų, lygios, grublėtos ir žiestos keramikos, geležinė strėlė. Šį puolimą galima datuoti XI a. Po puolimo pilis buvo atstatyta, gaisravietė užpilta Verknės pakrantėse iškastu iki 60 cm storio smėlio sluoksniu, aikštelės kraštas sutvirtintas akmenimis. Ši pilis XII a. vėl buvo užpulta ir sudeginta. Puolimo metu ji buvo apšaudyta iš lankų nuo papėdės gyvenvietės pusės (rasta strėlių su užbarzdomis), o šturmuojant naudoti plačiaašmeniai kirviai (aptikta jų ašmenų dalių).