BDAR

Privatumo politika

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) gerbia Jūsų teisę į privatumą ir asmens duomenų apsaugą, todėl tvarkydama Jūsų asmens duomenis laikosi teisėtumo ir sąžiningumo bei kitų principų.

Plačiau

ESTIJOS SAUGOMOS TERITORIJOS: GAMTOS TURTAS IR PAVELDAS

Soomaa.jpg

Vasario 24-ąją Estija mini savo nepriklausomybės dieną – svarbią ir iškilmingą progą ne tik pažymėti šalies laisvę, bet ir įvertinti jos pasiekimus įvairiose srityse. Viena iš jų – gamtos apsauga, kurios dėka Estija išsaugojo savo unikalią gamtinę įvairovę ir turtus. Šiandien daugiau nei 23 % šalies teritorijos yra saugoma, užtikrinant gamtos paveldo išsaugojimą ateities kartoms.

Estijos saugomų teritorijų istorija

Estijos gamtos apsaugos istorija prasidėjo 1910 m., kai buvo įkurta pirmoji saugoma teritorija – Vaikos salų gamtos rezervatas (dabartinis Vilsandžio nacionalinis parkas). Nuo to laiko saugomų teritorijų tinklas nuolat plėtėsi. 1935 m. buvo priimtas pirmasis gamtos apsaugos įstatymas, o po Antrojo pasaulinio karo Estija toliau stiprino gamtos apsaugos sistemą, įsteigdama nacionalinius parkus ir rezervatus.

Po nepriklausomybės atkūrimo 1991 m. Estija dar labiau sustiprino savo gamtos apsaugos sistemą. 2004 m., įstojus į Europos Sąjungą, šalies saugomų teritorijų tinklas buvo pritaikytas prie „Natura 2000“ sistemos, leidžiančios integruoti Estijos gamtos apsaugą į platesnį Europos ekologinį tinklą.

Saugomos teritorijos šiandien

Šiuo metu Estijoje yra 848 saugomos teritorijos, kurių bendras plotas siekia daugiau nei 832 tūkst. hektarų. Tai apima penkis nacionalinius parkus, daugybę gamtos rezervatų, draustinių ir kitų saugomų vietovių. Didžiausios saugomos teritorijos yra Matsalu, Lahemos, Soomos, Karulos ir Vilsandžio nacionaliniai parkai.

2018 metais, buvo įsteigtas Alutaguse nacionalinis parkas siekiant išsaugoti unikalius šiaurės rytų Estijos pelkių, miškų ir smėlio kopų kraštovaizdžius, taip pat retas augalų ir gyvūnų rūšis. Parkas ypač svarbus kaip buveinė nykstantiems gyvūnams, tokiems kaip lūšys ir rudieji lokiai, taip pat jis apsaugo dideles sengires ir pelkes, kurios yra vertingos tiek vietinei ekosistemai, tiek klimatui.

Ypatingą dėmesį Estija skiria ne tik sausumos, bet ir vandens ekosistemų apsaugai. 2024 m. pabaigoje 19,8 % šalies sausumos ir 28,1 % teritorinės jūros buvo saugomos teritorijos. Be to, daugiau nei 75 % Estijos pakrantės yra saugoma, o didieji ežerai taip pat patenka į gamtos apsaugos tinklą.

Estija ir tarptautiniai gamtos apsaugos tikslai

Estija aktyviai prisideda prie tarptautinių gamtos apsaugos iniciatyvų. Šalis yra pasirašiusi ir įgyvendina svarbias aplinkosaugines konvencijas, tokias kaip Berno, CITES ir Ramsaro susitarimai. Europos Sąjungos biologinės įvairovės strategija iki 2030 m. numato, kad mažiausiai 30 % ES sausumos ir jūrų teritorijų turi būti saugomos. Šiuo metu Estijoje saugomos teritorijos sudaro apie 20,8 % sausumos ir 19,3 % jūrų plotų, todėl šalis nuosekliai siekia šių tikslų.

Estijos Nepriklausomybės dienos proga sveikiname visus kolegas, kurie rūpinasi Estijos gamtos apsauga. Jūsų darbas saugant gamtą, prižiūrint ekosistemas ir saugant biologinę įvairovę yra labai svarbus. Tegul ši diena įkvepia naujiems gamtos apsaugos pasiekimams! Su švente, mieli kolegos!

Daugiau informacijos apie Estijos saugomas teritorijas internetinėse svetainėse https://kaitsealad.ee/en ir https://loodusveeb.ee/en taip pat informacija žemėlapyje https://kaitsealad.ee/en/map

Nuotraukoje - Soomaa nacionalinis parkas