BDAR

Nemunas Loops Regional Park

54.608, 24.026
How to get?
  • didziosios-nemuno-kilpos-5cc71c98706e7.jpg
  • didziosios-nemuno-kilpos-5cc7215a30fcc.jpg
  • prienu-silas-2.jpg
  • paverkniu-piliakalnis-5cc7202eb0b92.jpg
  • auksciausias-lietuvos-medis-degsnes-maumedis-5cc16de6c2ce9.jpg
  • babroniu-piliakalnis-5cc7208c9ab7c.jpg
  • birstono-piliakalnis-5cc16d2848be3.jpg
  • balbieriskio-atodanga-5cc16c76f1686.jpg
  • nemajunu-sv-apastalu-petro-ir-povilo-baznycia-5cc16e3e8abd5.jpg
  • prienu-kristaus-apsireiskimo-baznycia-5cc16e51e4e49.jpg
  • auksciausias-lietuvos-medis-degsnes-maumedis-5cc16de304ba7.jpg
  • NKRP LC  _9121.JPG
  • NKRP LC IMG_1847.jpg

Data

Year of establishment

1992 year

Area

25079 he.

Regional park group


Ph. No.
Email
https://dzukijossuvalkijosstd.lrv.lt/lt/nkrp/

Steigimo tikslai

Nemuno kilpų regioniniame parke saugomas unikalus didžiųjų Nemuno kilpų ir Punios šilo kraštovaizdis, jo gamtinė ekosistema bei kultūros paveldo vertybės. Jis įsteigtas išsaugoti:

  • Didžiųjų Nemuno kilpų – Punios, Balbieriškio, Prienų ir Birštono – sistemą, Nemuno, Verknės, natūralių upelių slėnių struktūrą su unikaliais atragiais, dubumomis, gūbriais, atodangomis, pirmykščių Lietuvos miškų bruožus išlaikiusius Punios ir Prienų šilus su vertingomis biocenozėmis, unikalų Degsnės maumedyną;
  • Punios piliakalnio su senovės gyvenvietės liekanomis bei Pelekonių – Dambravos piliakalnių kompleksus, Birštono kurorto ir Nemajūnų urbanistinius kompleksus, Naravų ir Siponių kaimų kraštovaizdžių kompleksus bei kitas kultūros paveldo vertybes;
  • gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, savitą augaliją ir gyvūniją, natūralius žuvų migracijos kelius bei nerštavietes.

Išskirtinė vertė

Didžiosios Nemuno kilpos – geologinis-hidrografinis reiškinys, unikalus ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Išskirtinis Nemuno slėnis pasidabinęs daugybe aukštų atodangų, skardžių, raguvų ir griovų. Nemune vis dar formuojasi naujos salos. Slėnyje yra unikalus Lietuvoje Škėvonių gūbrys, eroziniai atragiai, dubumos. Nuostabus Verknės slėnis. Didžiosios kilpos juosia senųjų girių masyvus. Toli už Lietuvos ribų garsėja unikalusis Punios šilas, išlaikęs pirmykščių Lietuvos miškų bruožus. Punios ir Prienų šiluose auga aukščiausi Lietuvoje medžiai. Čia – ir Degsnės maumedynas. Nemuno slėnyje gausu piliakalnių. Tai vieną raiškiausių kraštovaizdžio struktūrų turintis Lietuvos valstybinis parkas.

Kraštovaizdis

Nemuno kilpų regioninio parko kraštovaizdyje vyrauja unikali slėninių erozinių bei hidrologinių procesų sukurta hidrografinė–morfologinė struktūra, kur vertikalūs peraukštėjimai siekia iki 40–60 m aukščio, o stačių erozinių Nemuno kilpų šlaitų raiškumas dar labiau padidintas vėliau sukurtos ištisos gynybinių piliakalnių grandinės. Jis pasižymi įvairiais gamtos bei kultūros paveldo objektais bei kompleksais, taip pat ypač dideliu rekreaciniu ir pažintiniu turistiniu potencialu. Jame Nemunas išraito kraštovaizdžio identitetui ypač svarbias 4 didžiąsias (Punios, Balbieriškio, Prienų, Birštono) ir 2 mažąsias (Kernuvių, Kalvių) kilpas.

Nemuno kilpų regioninio parko kraštovaizdžio įvairovę sukuria šie svarbiausi kraštovaizdžio tipai: miškingo bei sukultūrinto ir urbanizuoto meandruoto terasinio slėnio, miškingų smėlingų fliuvioglacialinių terasų ir holoceninių kopų, raiškių miškingų bei mažai sukultūrintų erozinių slėnių šlaitų, miškingų bei sukultūrintų smulkių erozinių slėnių ir gilių erozinių slėniukų, natūralių bei sukultūrintų erozinių plokščiaragių (atragių) ir gūbrių, natūralių ir mažai sukultūrintų nedidelių upių slėnių, miškingų smėlingų banguotų pakilumų, miškingų holoceno kopų, sukultūrintų priemolingų–molingų banguotų moreninių pakilumų ir kurortinio miesto užstatos.

Biologinė įvairovė

Europos Bendrijos svarbos buveinės (kodas ir pavadinimas): 2330 nesusivėrusios žemyninės smiltpievės, 3150 natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis, 3270 dumblingos upių pakrantės, 6120 karbonatinių smėlynų pievos, 6210 stepinės pievos, 6430 eutrofiniai aukštieji žolynai, 6450 aliuvinės pievos, 6510 šienaujamos mezofitų pievos, 6530 miškapievės, 7110 aktyvios aukštapelkės, 7140 tarpinės pelkės ir liūnai, 7210 žemapelkės su šakotąja ratainyte, 7230 šarmingos žemapelkės, 8220 silikatinių uolienų atodangos, 9010 vakarų taiga, 9020 plačialapių ir mišrūs miškai, 9050 žolių turtingi eglynai, 9080 pelkėti lapuočių miškai, 9160 skroblynai, 9180 griovų ir šlaitų miškai, 91D0 pelkiniai miškai, 91E0 aliuviniai miškai.

Bendras augalų rūšių skaičius – 973, iš jų 3 saugomos Europos Bendrijos, 38 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Bendras gyvūnų rūšių skaičius – 1713, (56 žinduolių, 203 paukščių, 17 varliagyvių ir roplių, 767 drugių, 455 vabalų), iš jų 56 saugomos Europos Bendrijos, 93 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Bendras grybų rūšių skaičius – 505, iš jų 23 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Rezervatai, draustiniai

Gamtos ir kultūros paveldo vertybėms išsaugoti Nemuno kilpų regioniniame parke skirta 1 gamtinis rezervatas ir 18 draustinių (7 kraštovaizdžio, 2 geomorfologiniai, 3 hidrografiniai, 2 botaniniai, 1 telmologinis, 1 botaninis-zoologinis, 1 archeologinis, 1 urbanistinis).

Punios šilo gamtiniame rezervate saugomas pirmykščių Lietuvos girių bruožus išlaikęs unikalus Punios šilo gamtinis kraštovaizdis su sengirei būdingomis ir gausiai aptinkamomis, įvairiomis saugomomis gyvūnų, augalų bei grybų rūšimis ir jų natūraliomis buveinėmis.

Kraštovaizdžio draustiniuose saugoma: Kalvių – miškingas Kalvių erozinio atragio kraštovaizdis su etaloninėmis sausų šlaitų bei pamiškių bendrijomis; Naravų kaimo – vaizdingas Naravų kilpos kraštovaizdis su unikalia tris istorinius laikotarpius atspindinčia Naravų kaimo užstatymo ir žemėvaldos struktūra, archeologinės bei memorialinės vertybės; Nemajūnų – valakinė Nemajūnų kaimo užstatymo struktūra, archeologinės, architektūrinės ir memorialinės vertybės; Prienų šilo – miškingo zandrinio kraštovaizdžio etalonas su išlikusiais sengirės fragmentais, natūraliu Vadės upeliu, Revuonos ištakų pelkiniu kompleksu, saugomų augalų rūšių, ypač lieknojo švylio, šakotosios ratainytės ir žvilgančiosios riestūnės, augavietėmis; Punios – išraiškingas stačių miškingų Nemuno ir Punelės šlaitų kraštovaizdis su vienu žymiausių bei didžiausių Lietuvoje Punios piliakalniu ir Punios bažnyčios architektūriniu kompleksu; Siponių kaimo – raiškaus agrarinio slėnio kraštovaizdis, išlaikęs bendrąją valakinės statybos struktūrą su tradicine Siponių bei Šaltinėnų kaimų architektūra ir stačių Nemuno šlaitų natūralios buveinės; Verknės – raiškus Verknės žemupio slėnio kraštovaizdis su sudėtinga hidrografine struktūra, piliakalniais, atodangomis ir eroziniais cirkais.

Geomorfologiniuose draustiniuose saugoma: Daukantų – unikalus erozinis Nibrių atragis, raiški erozinė Daukantų dubuma, stačiašlaitis Jieznelės upelio slėnis ir griovų bei raguvų suraižyti pagrindiniai Nemuno slėnio šlaitai; Škėvonių – unikalus slėninės erozijos darinys – Škėvonių gūbrys bei jo aplinka ir raiškus erozinis Birštono atragis.

Hidrografiniuose draustiniuose saugoma: Didžiųjų Nemuno kilpų – visoje ledyninio reljefo paplitimo zonoje unikalaus pobūdžio ir masto Didžiųjų Nemuno kilpų (Punios, Balbieriškio, Prienų ir Birštono) hidrografinė struktūra; Ošvenčios – originalios dvejopos hidrografinės struktūros Ošvenčios upelis su raiškia erozine pragrauža; Vizdijos – natūralus Vizdijos upelis bei jo slėnis.

Botaniniuose draustiniuose saugoma: Drubengio – šaltiniuoto Drubengio upelio gilus slėnis su saugomų augalų, gyvūnų ir grybų rūšių, ypač baltakraštės artonijos, skylėtosios menegacijos, blyškiosios džioveklės, natūraliomis buveinėmis; Degsnės – unikalus introdukuotas, pasiekęs brandą itin didelio našumo Degsnės maumedynas ir Degsnės miško europinio maumedžio genetinis medynas.

Punios šilo botaniniame-zoologiniame draustinyje saugomos etaloninės Punios šilo natūralios buveinės su sengirių tipo medynais, medžiais – gamtos paminklais, saugomos gyvūnų, augalų bei grybų rūšys, ypač ąžuolinis pintenis, ąžuolinė baktrospora, skėtrioji briedragė, didysis asiūklis ir labai gausias populiacijas draustinyje turinčios rūšys – plačioji platužė, skylėtoji menegacija, ąžuolinė kepena, krokinis minkštenis, karpotoji kempė, skaisčioji raudonpintelė, tarpinis ir tuščiaviduris rūteniai, svogūninė kartenė, didysis skydvabalis, niūraspalvis auksavabalis, Punios šilo paprastosios pušies ir Punios šilo paprastosios eglės genetiniai medynai, archeologinės vertybės.

Tartoko telmologiniame draustinyje saugoma natūrali šarminga žemapelkė.

Pelekonių archeologiniame draustinyje saugomas Pelekonių piliakalnių kompleksas ir jo aplinka.

Birštono urbanistiniame draustinyje saugoma būdinga mažo kurortinio miestelio istorinė dalis, jos urbanistinė (planinė, erdvinė, tūrinė) struktūra su senųjų vilų pastatais ir kitais istoriniais statiniais, šių statinių tradicinė architektūrinė išraiška ir jų aplinka, Birštono Vytauto parkas ir piliakalnis su gyvenviete.

Paveldo objektai

Nemuno kilpų regioniniame parke yra 10 valstybės saugomų paveldo objektų: Balbieriškio, Siponių ir Škėvonių atodangos, Panemuninkų skardis, Verknės atodanga Ožkų pečius, Balbieriškio versmės, Punios šilo pušis, storasis ąžuolas, Punios šilo ąžuolai, Degsnės miško maumedis (aukščiausias Lietuvos medis). Regioniniame parke yra 65 kultūros paveldo objektai.

Objectives of the establishment

The Nemunas Loops Regional Park has been established to protect the unique landscape of the great Nemunas loops and the Punia pine forest, its natural ecosystem as well as other natural and cultural heritage values.

  • The Great Nemunas Loops system around Punia, Balbieriškiai, Prienai and Birštonas, with natural stream valley strucutres such as erosional remnants, waterholes, boulder exposures, the early Lithuanian pine forests of Punia and Prienai with their valuable biotic communities and the unique Degsnė larch forest;
  • The Punia castle mound, the remains of ancient settlements and the Pelekonys-Dambrava castle mounds complexes, the resort of Birštonas and the Nemajūnai urban complexes, the Naravai and Siponys village landscape complexes and other cultural heritage values;
  • The stability of the natural ecosystem, its biotic components, characteristic flora and fauna and natural fish migration routes and spawning grounds.

Exceptional value

The Great Nemunas Loops is a geological-hydrographical phenomenon, unique not only in Lithuania but also in Europe. The exclusive Nemunas River valley is decorated with plenty of steep exposures, slopes, ravines, and washes. There are new islands still formed in Nemunas. In the valley, there is a unique Škėvonys ridge, erosional remnants, and hollows. An incredibly beautiful Verknė River valley. The Great Loops surrounds the stands of the old forests. The early Lithuanian pine forests of Punia with its characteristic features is well known far outside the borders of Lithuania. The forests of Punia and Prienai features the highest trees in Lithuania. The area also features the Degsnė larch tree forest. Nemunas valley is rich in mounds. This national park has one of the most distinctive landscape structures in Lithuania.

Visited objects

For visitors

Produkto ženklas

Nemuno kilpu RP

Saugomos teritorijos traukia lankytojus savo gamtinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis. Dažnas, užsukęs į nacionalinį ar regioninį parką, nori išsivežti suvenyrą ar tiesiog gerą prisiminimą. Siekiant atkreipti lankytojų dėmesį į vietinių gyventojų gaminamus produktus ir teikiamas paslaugas, buvo sukurtas Saugomų teritorijų produkto ženklas. Juo tapo stilizuotas etnografinis paukštis.

Saugomų teritorijų produkto ženklas padeda atpažinti, kad produktas yra ekologiškas, autentiškas, pagamintas vietos gyventojų, nekenkiant aplinkai ir gyvajai gamtai, palankus žmogaus sveikatai.

Ženklo turėtojas pirmiausiai bus tas, kuris gyvena ar veiklą vykdo saugomoje teritorijoje, taip pat savo veikla nepažeidžia saugomų vertybių. Tokiu būdu siekiama skatinti vietos ekonomiką, sudaryti palankesnes sąlygas gyvenantiems saugomose teritorijose, skatinti partnerystę tarp vietos gyventojų ir saugomos teritorijos direkcijos.

Saugomų teritorijų produkto gaminių, paslaugų pasiūla gali būti įvairiausia: tai medus, žolelių arbata, uogienės, tai ir apgyvendinimo, maitinimo, gido paslaugos, tradicinių amatų dirbiniai ir t.t.

Saugomų teritorijų produkto ženklas - viena iš darnaus turizmo skatinimo priemonių. Jis skirtas vietos produktų gamintojams, amatininkams, turizmo paslaugų teikėjams ir kitiems vietos gyventojams, savo veikla prisidedantiems prie darnaus vystymosi vertybių plėtojimo Lietuvos saugomose teritorijose.

Saugomų teritorijų produkto ženklo simbolis (paukštis) yra bendras visoms Lietuvos saugomoms teritorijoms, skiriasi tik parkų pavadinimai. Lietuvoje yra 5 nacionaliniai ir 30 regioninių parkų.

Tad atvykę į Dzūkijos nacionalinį parką, galite įsigyti vietos meistrų sukurtų juodosios keramikos dirbinių, o keliaudami po Rambyno regioninį parką nepamirškite įsigyti medaus, kurį bitutės renka užliejamose Nemuno pievose ar Sirvėtos regioninio parko miškuose surinktos žolelių arbatos.

Saugomų teritorijų produkto ženklu siekiama skatinti vietos gyventojus užsiimti gamtai draugiška veikla, o parkų lankytojus - įsigyti išskirtinių, autentiškų, ekologiškų produktų.

Dokumentai, norint gauti ST produkto ženklą:

ST_prod_zenklo_KOMISIJOS_REGLAMENTAS_18.docx

ST_prod_zenklo_naudojimo_gaires_16.pdf

ST_prod_zenklo_NUOSTATAI_16.docx

ST_prod_zenklo_PARAISKA_16.docx

SUTARTIS_su_partneriu_pvz_16.doc

 

Lankytojo atmintinė

LEIDŽIAMA:

  • poilsiauti tik tam tikslui įrengtose vietose – poilsiavietėse, atokvėpio vietose;
  • stovyklauti (statyti palapines) tik įrengtose stovyklavietėse;
  • laužus kūrenti tik įrengtose laužavietėse.

PRAŠOME:

  • saugoti aplinką, gamtos bei kultūros vertybes, tausoti gamtos išteklius, nelaužyti medžių, krūmų, neskinti retų augalų, neardyti skruzdėlynų, paukščių lizdų, nebaidyti perinčių paukščių, netrikdyti gyvūnų, nekeisti jų aplinkos;
  • apie pastebėtus gamtos ar kultūros paveldo vertybių niokojimo atvejus ar kitus pažeidimus pranešti policijai, aplinkos apsaugos inspekcijai ar regioninio parko direkcijai;
  • saugiai elgtis su ugnimi – prižiūrėti užkurtą laužą, nepalikti neužgesintų laužų;
  • pastebėjus gaisrą imtis visų galimų priemonių jam likviduoti, o jei tai neįmanoma, nedelsiant pranešti priešgaisrinės apsaugos tarnybai ar regioninio parko direkcijai;
  • nešiukšlinti pakelėse, paežerėse ir kitose vietose, išvykstant palikti poilsiavietę, stovyklavietę tvarkingą, jei yra atliekų rūšiavimo konteineriai, rūšiuoti atliekas pagal instrukcijas;
  • laikytis automobilių važiavimo, stovėjimo miškuose ir paežerėse reikalavimų, statyti transporto priemones tam tikslui įrengtose aikštelėse ir kelių kelkraščiuose, jeigu tai netrukdo saugiam eismui, nėra draudžiamųjų kelio ženklų ir nepažeidžiamos kitų asmenų teisės bei nedaroma žala aplinkai;
  • tausoti statinius, įrenginius lankytojams, pamačius juos niokojančius asmenis apie tai pranešti regioninio parko direkcijai ar policijai;
  • laikytis plaukiojimo vandens telkiniuose taisyklių;
  • uogaujant, grybaujant, žvejojant laikytis Mažųjų miško turtų naudojimo ir Mėgėjiškų žūklės ir žuvų apsaugos taisyklių;
  • nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų, netriukšmauti, garsiai neleisti muzikos ar kitaip trukdyti kitų lankytojų ar vietos gyventojų poilsio, nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui;
  • iškilus įvairiems klausimams kreiptis į regioninio parko direkcijai.

NELEIDŽIAMA:

  • lankytis telmologiniuose, zoologiniuose (teriologiniuose, herpetologiniuose, entomologiniuose, ornitologiniuose) draustiniuose nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d., išskyrus bendro naudojimo kelius bei dirbamus laukus;
  • leisti bėgioti palaidiems šunims, maudyti juos paplūdimiuose ar kitose žmonių susitelkimo vietose;
  • užkasti šiukšles ir atliekas;
  • deginti sausą žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, buitines atliekas;
  • ardyti, gadinti šlaitus ar kitaip skatinti žemės paviršiaus eroziją;
  • savavališkai įrengti sūpuokles, kitus poilsio ar sporto įrenginius.

Product brand

Nemuno kilpu RP

Protected areas attract visitors with their natural and cultural values. Often, when visiting a national or regional park, they want to take out a souvenir or just a good memory. In order to draw visitor‘s attention to the products and services produced by the local population, a product label for Protected areas has been created. A stylized ethnographic bird was chosen as a brand for Protected Areas.

The product label of Protected areas helps to recognize that the product is organic, authentic, produced by the local people, without harming the environment and wildlife, and favorable to human health.

The holder of the mark will primarily be the person who resides or operates in the protected area and does not violate protected values through his activities. The aim is to stimulate the local economy, facilitate the living in protected areas, and promote partnership between the local people and the management of protected area.

The list of products and services offered by protected areas can be various: honey, herbal tea, jams, accommodation, catering, guide services, traditional handicrafts, etc.

The product label of protected areas is one of the measures to promote sustainable tourism. It is intended for local producers, craftsmen, tourism service providers and other local residents, who contribute to the sustainable development of tourism in Lithuanian protected areas through their activities.

The product mark symbol (bird) of Protected areas is common to all protected areas of Lithuania, only the names of parks differ. There are 5 national and 30 regional parks in Lithuania.

So when you arrive at Dzūkija National Park, you can purchase black pottery created by local masters, and when traveling around Rambynas Regional Park, don't forget to buy honey collected by bees on the flooded meadows of Nemunas or a herbal tea collected in the forests of Sirvėta Regional Park.

The Protected Areas product label aims to encourage local people to engage in nature-friendly activities and park visitors- to purchase exclusive, authentic, ecological products.

Visitor memo

full_html