Dabartinis pastatas mūrytas 1932 m., bet šioje vietoje malūno stovėta jau XIX a. pabaigoje. Raudonų plytų, trijų aukštų su rūsiu pastatas iškilo sudegus anksčiau buvusiam mediniam ir iki II pasaulinio karo priklausė Papilės verslininkui Vilkui, kuris vertėsi grūdų, sėmenų ir miltų prekyba. Malūno įrenginius suko Ventos upės srovė, tačiau ilgainiui jame įrengtas dyzelinis variklis – kad prireikus būtų galima malti ir per vasaros sausras, ir per žiemos speigus, kai vandens upėje sumažėja. Išlikusi vandens turbina, dvejos girnos, švediška kruopų šatravimo mašina, piklius, švediška transmisija, medinis keltas kroviniams kilnoti.