Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) gerbia Jūsų teisę į privatumą ir asmens duomenų apsaugą, todėl tvarkydama Jūsų asmens duomenis laikosi teisėtumo ir sąžiningumo bei kitų principų.
Plačiau
Nuotraukos autorė - A. Survilaitė.
Po 25 metų pertraukos Aukštaitijos nacionaliniame parke vėl pražydo mažoji gegužraibė (Orchis morio). Ji buvo rasta keliose naujose vietose: ganykloje ir šienaujamoje pievoje. Tiesa, dabar rūšis botanikų yra ,,perkrikštyta“ į mažąjį anakamptį (Anacamptis morio). Tai – nedidelis, iki 25 cm aukščio, gegužės mėnesį purpuriniais žiedais pražystantis gegužraibinių šeimos augalas.
Prieš kelis dešimtmečius mažasis anakamptis buvo randamas praktiškai visoje Lietuvoje. Vėliau žinomos rūšies populiacijos ėmė sparčiai mažėti ir nykti.
Iš kelių seniau žinotų radaviečių ilgiausiai augalai išsilaikė Antalksnės kaimo apylinkėse netoli buvusių kolūkio fermų. Čia esanti nedidelė natūrali pieva ilgą laiką buvo ganoma. Ekstensyvus ganymas – vienas iš svarbiausių šios rūšies išlikimo veiksnių.
Aukštaitijos nacionalinio parko gamtininkai yra pastebėję, kad galvijai šios genties augalų neėda. Yra tekę matyti kaip iki pado nuganytose vietose gegužraibės lieka styroti lyg gimtadieninės žvakės ant torto. Atvirkščiai, gyvulių kanopos praardo susivėrusią velėną, todėl mažos augalo sėklos lengviau įsitvirtina dirvoje ir rūšies populiacija atsinaujina generatyviniu būdu. Subalansuota ganiava, taip pat palaiko tam tikrą pievų augalijos rūšinę sudėtį, neleisdama jose įsigalėti krūmams ar aukštaūgiams nitrofilams. Gegužraibės daug dažniau nukenčia nuo laukinių žvėrių, kurie išknisa ir suėda jų šakniagumbius.
Prasidėjus gegužraibinių augalų vegetacijos sezonui svarbu prisiminti, kad praktiškai visi šios šeimos augalai yra saugomi, todėl skinti, kasti ar pažeisti jų augimvietes draudžiama.
Parengta pagal Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos informaciją
