Kernavės kultūrinio rezervato steigimo tikslas – išsaugoti Kernavės – senosios Lietuvos sostinės – teritorinį kultūros paveldo objektų (vertybių) kompleksą, jo teritorijoje esančias vertybes, organizuoti nuolatinius mokslinius jų tyrimus bei reikiamai jas tvarkyti, eksponuoti ir propaguoti.

Kernavės archeologinė vietovė – unikalus daugiasluoksnis priešistorinių ir istorinių vertybių kompleksas. Tai integralaus, istoriškai susiklosčiusio ir mažai pakitusio kultūrinio kraštovaizdžio pavyzdys. Kernavė ypač svarbi Baltijos regiono priešistorei pažinti. Įvairių laikotarpių gyvenviečių kultūriniai sluoksniai ir laidojimo paminklai aprėpia visas epochas nuo ankstyvojo epipaleolito iki ankstyvųjų viduramžių. Kernavės senojo miesto vietos ir kultūriniai piliakalnių sluoksniai glaudžiai susiję su Lietuvos istoriniais įvykiais. Iki XIV a. pabaigos Kernavė buvo vienas svarbiausių besiformuojančios Lietuvos valstybės ekonominių ir politinių centrų, dažnai įvardijamas kaip senosios Lietuvos sostinės vieta.

Kernavės kultūriniame rezervate saugomas ir naudojamas visas kultūros paveldo objektų (vertybių) kompleksas, kuriame į Kultūros vertybių registrą įtrauktos 16 archeologinių ir 3 architektūrinės vertybės. Tarp jų – 4 Kernavės piliakalniai, Kernavės senojo miesto vieta, Kernavės senosios bažnyčios vieta, Kernavės senovės gyvenvietė, Kriveikiškio piliakalnis ir kapinynas bei kitos:

• Kernavės piliakalnis, vadinamas Aukuro kalnu, Barščių kalnu, Šventu kalnu, Kernavės piliakalnis II, vadinamas Mindaugo sostu, Kernavės piliakalnis III su gyvenviete (piliakalnis, vadinamas Lizdeikos kalnu, Smailiakalniu, Kriveikiškių piliakalniu, ir gyvenvietės vieta), Kernavės piliakalnis IV, vadinamas Pilies kalnu, Įgulos kalnu, piliaviete;
• Kernavės senojo miesto vieta, vadinama Žemutiniu miestu, Kernavės senojo miesto vieta II;
• Kernavės kapinynas, Kernavės senosios bažnyčios vieta, Kernavės senovės gyvenvietė;
• Kriveikiškio piliakalnis, Kriveikiškio kapinynas, Kriveikiškio kaimavietė, Kriveikiškio dvarvietė;
• Semeniškių senovės gyvenvietė, Semeniškių senovės gyvenvietė II, Semeniškių kapinynas;
• medinė koplytėlė (XVIII a.), mūrinė koplytėlė-mauzoliejus (XIX a.), klebonija (1881 m.).

Rezervate taip pat saugomi nekilnojamosios kultūros vertybės požymius turintys objektai: 2 brastos per Nerį ir Kernavės viršutinio senojo miesto vieta.

Rezervato buferinės apsaugos zonoje yra 5 įvairaus amžiaus senovės gyvenvietės Semeniškių k., taip pat trečioji brasta per Nerį.

The Kernavė Cultural Reserve was established to protect Kernavė, Lithuania‘s former capital, ie. its territorial complex of cultural heritage objects (values), the values themselves, and to organise on-going scientific research, as well as ensure their proper management, exposition and propogation.

The archeological site of Kernavė is a unique multi-layered complex of prehistoric and historical values. It is an example of an integral, historically formed and little-changed cultural landscape. Kernavė is particularly important for getting to know the prehistory of the Baltic region. The cultural layers and burial monuments of the settlements of various periods cover all epochs from the early epipaleolite to the early Middle Ages. The sites and cultural layers of the hills of Kernavė Old City are closely related to the historical events of Lithuania.. Until the 14th century Kernavė was one of the most important economic and political centers of the emerging Lithuanian state, often referred to as the place of the old Lithuanian capital.