Prienų–Birštono kilpoje plyti Žvėrinčiaus miškas. Jo plotas apie 700 ha. Daugiausia jame sausų pušynų. Žvėrinčiaus miškas išsaugojo senąjį pavadinimą, primenantį karališkąsias medžiokles. Įspūdingų medžioklių aprašymus paliko Lietuvos poetas M. K. Sarbievijus (1595–1640) odžių cikle „Miško žaidimai“. Kūrinyje minimas ir Žvėrinčiaus miškas. Beveik uždaros Nemuno kilpos, į kurias suvarydavo žvėris, sudarė palankias sąlygas medžioklei. Žvėrinčiaus miške auga reta savita paprastosios pušies forma – apykaklinė pušis. Pušies žievės plokštelės kamiene sudaro savotiškus gūbrius, primenančius stogelius aplink medžio liemenį, medis atrodo lyg apykaklėmis pasipuošęs. „Apykaklės“ susidaro ant 40-60 metų amžiaus pušų.  Pėsčiųjų – dviratininkų tako aplinką paįvairina Prienų ir Birštono medžio drožėjų skulptūros, keliautojų patogumui įrengtos atokvėpio vietos, sporto aikštelės.