XVI a. pabaigoje Krišpino Kiršenšteino pastatyta rezidencinė pilis - renesanso epochos pastatas, kuris besikeičiant savininkams buvo nuolat perstatomas. 1810 m. pilį nusipirko grafas Platonas Zubovas, kuris rekonstravo pilį, iškasė tvenkinius, pastatė neogotikinio stiliaus malūną. Pagal šį projektą pilis įgavo dabartinę išvaizdą. Per Pirmąjį pasaulinį karą ši pilis neteko daugybės vertingų daiktų. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, 1944 m., vokiečiai atsitraukdami susprogdino didįjį pilies bokštą, kuris virstamas apgriovė dalį pietinio korpuso. Vėliau pilis buvo pritaikyta vidurinei mokyklai, atstatyta nuniokota dalis. Turistams lankyti pritaikytas bokštas, nuo kurio atsiveria unikalus apylinkių, ypač Nemuno slėnio, reginys. Pilį supa parkas su tvenkiniais, alėjomis, didingais ąžuolais.