Janušo Eperješo renesanso stiliaus pilis baigta statyti 1610 m., turėjo du korpusus ir du bokštus. Manoma, kad šią pilį suprojektavo olandų architektas Peteris Nonhartas. 1759 m. pilį nusipirko LDK vėliavininkas Antanas Gelgaudas, tuomet įrengta biblioteka, iškasti 5 tvenkiniai aplink pilį. 1828 m. pilis atiteko jo anūkams Antanui ir Jonui, kurie buvo aktyvūs 1831 m. sukilimo dalyviai. Antanas žuvo, Jonas išvyko į Prūsiją. 1832 m. pilis tapo valdžios nuosavybe, buvo paversta grūdų sandėliu, pamažu griuvo. Tarpukariu čia veikė vienuolių saleziečių vienuolynas, nuo 1982 m. pilis priklauso Vilniaus dailės akademijai. XVIII a. antrojoje pusėje suformuotas tam laikotarpiui būdingas peizažinio tipo parkas. Jame, užtvenkus upelį, sukurta nauja tvenkinių sistema, supilti kalneliai, pastatytos pavėsinės, įrengtas vadinamasis žvėrynas – aptvaras danieliams. Parke stovėjusioje oranžerijoje auginti atvežtiniai, egzotiški augalai.