Norkūnų piliakalnis. Nemuno ir Skardupio santakoje, vos už 25-30 m nuo Nemuno kranto, rymo Norkūnų piliakalnis. Jį negailestingai palietė gamtos ranka. Besotis Skardupis jau senokai paplovė piliakalnio aikštelę. Išliko tik puslankio formos, 45 m ilgio ir 5 m aukščio pylimas, juosęs piliakalnį iš lauko pusės. Manoma, kad pylimo viršuje būta medinės pilies, rasta pilkapių su žalvario ir geležies dirbiniais. Rasta II-IX a. radinių. Šiauriniame pylimo gale bei šlaituose aptiktas kultūrinis sluoksnis, tvirtinimo (akmeninių grindinių ir medinių konstrukcijų) liekanų. Svarbiausi radiniai - akmeninės girnos, ylos, geležinis kaltelis, smagračiai, keramikos liekanos, audimo reikmenys, gyvulių kaulai. Įdomiausias radinys – seniausias Sūduvos krašte geležinis dalgis. Jam jau daugiau kaip 1000 metų. Į šiaurės vakarus nuo piliakalnio yra senovinės gyvenvietės liekanų (surasta ūkinių duobių, židinių, lipdytosios keramikos su lygiu, brūkšniuotu ir grublėtu paviršiumi, moliniai verpstai, akmeninės girnos, keletas geležies dirbinių, titnaginių skelčių). Manoma, kad čia galėjo gyventi jotvingiai.