Piliakalnis – tai šiaurės-pietų kryptimi ištįsusi pailga kalva, kurią iš vakarų ir šiaurės juosia Rubikių, iš rytų – Dusyno ežerai. Šiaurinėje piliakalnio pašlaitėje, rytinėje papėdėje, Dusyno ežero vakarinėje pakrantėje buvusi senovinė gyvenvietė. 1943 m. Burbiškio pradžios mokyklos mokytojo A. Grigo vadovaujami vietos gyventojai piliakalnio šiauriniame šlaite iškasė nedidelę perkasą ir rado iki 1,5 m storio kultūrinį sluoksnį. Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1969 m. ir 1974 m. atliko Lietuvos istorijos institutas, pietryčių ir šiaurės vakarų papėdėje rasta senovės gyvenvietės žymių, lipdytų lygiu ir grublėtu paviršiumi puodų šukių. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.

Danga: miško keliukas.