Kryžiuočių ordino kronikoje, aprašant kryžiuočių žygius, Alkakalnis (Aukos kalnas (Auken)) pirmą kartą buvo paminėtas 1203 m. Prie Aukaimio pradėti krikštyti žemaičiai. Kad lengviau vyktų krikštas, vyriausiajam žyniui pirmiausia buvo uždrausta atlikti savo apeigas, vėliau užgesinta šventoji ugnis, galų gale sunaikinta žynio šventovė, kur buvo aukojamos aukos. Pasakojama, kad būtent čia buvo paskutinioji žemaičių senosios tikybos šventykla ir joje gyvenęs paskutinis krivių krivaitis Gintautas.