Šiems akmenims prigijęs akmenų su smailiadugniais dubenimis, aukštaitiškų aukurų ar namų aukurų pavadinimas. Tiesa, galima išgirsti juos vadinant ir senovinėmis girnomis, piestomis ar panašiai. Rimtai akmenimis su smailiadugniais dubenimis susidomėta apie 1970 m. – tuo laikotarpiu buvo „atrasta“ ir daugiau pamirštų istorijos paminklų, taip pat tautosakos bei folkloro realijų. Deja, aukštaičių aukurai, taip ir neatskleidus jų paslapties, buvo gana greitai primiršti, per melioraciją dažnai užkasami arba išvežami į akmenų skaldyklas. Aukštaičių aukurai laikytini sodybų (šeimų) apeiginiais akmenimis, susijusiais su namų dievų kultu. Manoma, kad akmenys su smailiadugniais dubenimis yra kertiniai namų akmenys, skirti dviejų dievų - Žemynos ir Pagirnio garbinimui, kurių altorius būdavęs po girnomis, stovinčiomis namo kampe. Akmenis su dubenimis dėdavo į statomo pastato pamatų kampą.

Nepritaikyta žmonėms turintiems judėjimo negalią.