PASAULINĖ PAUKŠČIŲ DIENA. TURIME SAUGOTI SPARNUOČIUS

Renato Jakaičio nuotraukoje - žvirblinė pelėda. 

Šiandien minime Pasaulinę paukščių dieną – datą, kai daugiau kaip prieš šimtą metų buvo pasirašyta Tarptautinė paukščių apsaugos konvencija. Šia proga visame pasaulyje skatinama atkreipti dėmesį į nykstančias paukščių rūšis ir priminti, kodėl paukščiai yra tokie svarbūs mūsų ekosistemoms.

Svarbiausios paukščių buveinės saugomos draustiniuose, rezervatuose, Natura 2000 teritorijose. Labai svarbu išsaugoti sparnuočių buveines, kuriose paukščiai peri, maitinasi, žiemoja ar ilsisi migracijų metu.

Paukščių apsauga saugomose teritorijose Lietuvoje yra kompleksinė – ji apima tiek konkrečių lizdaviečių saugojimą, tiek apsaugos zonų steigimą, veiklos ribojimą, monitoringą ir duomenų rinkimą.

Retos ir nykstančios paukščių rūšys yra įtrauktos į Raudonąją knygą. Ar žinojai, kad į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti šie mūsų krašto sparnuočiai?

• Žvirblinė pelėda – mažiausia Lietuvos pelėda, gyvenanti miškų masyvuose. Nyksta dėl intensyvaus miškų naudojimo ir buveinių fragmentacijos.
• Juodasis gandras – vienas paslaptingiausių miškų paukščių. Skirtingai nei baltasis gandras, jis vengia žmonių ir peri giliuose miškuose.
• Didysis baublys – nendrynų gyventojas, garsėjantis unikaliu „baubimu“. Nyksta dėl pelkių sausinimo, nendrynų nykimo.
• Didysis erelis rėksnys – plėšrusis paukštis, kurio populiacija Europoje sparčiai mažėja. Užteršti pelkynai ir miškų kirtimai naikina jo gyvenamuosius plotus.
• Gulbė giesmininkė – jautri išorės garsų trikdymui. Jos snapas – geltonai juodas, tai padeda ją atskirti nuo gulbės nebylės. Perėjimo vietose ją trikdo žmonių veikla, pakrančių urbanizacija.

Tai – tik maža dalis saugomų sparnuočių rūšių. Raudonojoje knygoje aprašoma per 75 paukščių rūšys.

Norime priminti, kad paukščių apsauga šiandien yra ne tik gamtosaugininkų darbas, bet ir visos visuomenės atsakomybė.