Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) gerbia Jūsų teisę į privatumą ir asmens duomenų apsaugą, todėl tvarkydama Jūsų asmens duomenis laikosi teisėtumo ir sąžiningumo bei kitų principų.
Plačiau
Miegoti be galo svarbu! Vienas gyvūnėlis puikiai supranta ilgo ir netrukdomo miego svarbą. Lietuvoje šie gyvūnai saugomi, įtraukti į Raudonąją knygą. Tai – didžiosios miegapelės.
Šiuo metu didžiosios miegapelės Lietuvoje aptinkamos tik 10 – yje vietų: Rumšiškių, Kleboniškio, Subartonių miškuose, Strošiūnų ir Punios šiluose, Neries regioniniame parke (3 vietos) ir Rambyno regioniniame parke.
Žiemos miegu šis į mažą voverytę panašus padarėlis didelėmis juodomis akimis pramiega apie 7 – 8 mėnesius. Užmigusios spalio pradžioje, jos prabunda tik gegužės mėnesį. O tada maitinasi riešutais ir sėklomis. Nuo tokio kaloringo maisto sukaupia dideles riebalų sankaupas ir po to vėl miega susisukę embriono poza.
Sakoma, kad tai naktinis gyvūnas, bet Wikipedia teigia, kad jos aktyvios tik 202 min per parą. Per trumpą aktyvumo laikotarpį jos atsiveda tik vieną vadą jauniklių. Kaip jau minėta, dauginimasis – trečioje pramogų vietoje. Jei mažai maisto, miegapelės jauniklių neveda. Nes kam tie jaunikliai pasauliui, kuriame mažai maisto? Geriau tada dar pamiegoti. Bemaisčiais metais jos gali miegoti net 11 mėnesių iš eilės.
Dar pora įdomių faktų apie šias miegančiasias gražuoles. Lietuvoje jos saugomos ir net įrašytos į Raudonąją knygą. Bet direktyvoje dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos nurodyta, kad didžiosioms miegapelėms griežta apsauga nėra reikalinga. Šiltesniuose kraštuose jos puikiai gyvena be jokios apsaugos.
Štai XX a. pradžioje Didžiojoje Britanijoje bankininkas ir zoologas L.W. Rotchildas laikė keletą gyvūnėlių savo privačioje kolekcijoje. Dalis kolekcijos pabėgo ir puikiai pritapo gamtoje kaip invazinė rūšis. Dabar Britanijoje priskaičiuojama apie 23 tūkst. didžiųjų miegapelių. Čia jos laikomos kenkėjais, nes mėgsta įsikurti rūsiuose ar palėpėse, kur kartais nugraužia laidus ir sukelia gaisrus. Visgi, dėl jų ypatingo statuso (saugoma Berno konvencijos) pačiam miegapelių gaudyti negalima. Galima išsikviesti sertifikuotą specialistą, kuris miegales sunaikins humaniškai.
Be to, angliškas didžiųjų miegapelių pavadinimas – valgomosios miegapelės. Jos buvo valgomos dar senovės romėnų ir etruskų. Ir iki šiol Slovėnijoje ir Kroatijoje šie graužikai vertinami kaip retas delikatesas. Bet miegapelės sveria 120 – 150 g., tai gal ir gerai, kad vakarų pasaulyje valgymas iš mados išėjo. Labai jau menki tie laukinės gamtos delikatesai.
Grįžtant į Lietuvą, dėl miškų kirtimo mažėja miegapelėms gyventi tinkamų plotų ir blogėja jų kokybė. Kertami brandūs medžiai, kurių drevėse mėgsta įsikurti miegapelės. Taip pat jos geriausiai įsikuria lapuočių miškuose, kur tankiai auga lazdynai ir ąžuolai, teikiantys maistą. Didžiosios miegapelės tik pūsta uodega panašios į voveres. Jos gyvena medžiuose ir laipioja šakomis besinaudodamos lipniomis padų liaukų išskyromis. Tačiau negali šokinėti iš medžio į medį kaip voverės. Taigi, jei aplink nebelieka šakomis susiliečiančių medžių miegapelės tampa izoliuotos. Tada joms sunkiau susirasti maisto ar partnerį dauginimuisi.
Parengta pagal projekto NATURALIT informaciją
