Žemaitijos nacionalinis parkas įsteigtas išsaugoti:

• Didžiausią Žemaitijoje ežeringą miškingą gamtinį kompleksą, mokslui ypač vertingus miškingus Plokštinės ir Rukundžių pelkynus, Platelių ežero, Laumalenkos ir Šilinės hidrografinius kompleksus, raiškaus moreninio (Mikytų, Pučkorių) ir keiminio (Šarnelės, Jazdauskiškių, Grigaičių) kraštovaizdžio etalonus, Gardų ozą, Medsėdžių ir Liepijos limnokeimus, Babrungo ir Mergupio slėnius, Paburgės, Siberijos, Pakastuvos, Užpelkių, Ertenio ir Paparčių pelkes, savitas Paplatelės, Šeirės ir Pailgio miškų, Juodupio pelkėtų pievų biocenozes, retus ir nykstančius augalus ir gyvūnus, kitus gamtinius teritorinius kompleksus ir objektus;
• Ypač vertingą ir sudėtingą Šiaurės Žemaitijos archeologinį kompleksą su Mikytų, Šarnelės, Pučkorių, Gegrėnų, Pagardenio ir kitais piliakalniais ir alkakalniais, Šventorkalnio senovinę gyvenvietę ir piliavietę, Žemaičių Kalvarijos (Gardų) urbanistinį kompleksą ir sakralinės architektūros ansamblį, Platelių dvaro ir parko kompleksą, etnokultūrinės vertės požymius išlaikiusius Beržoro, Stirbaičių ir Visvainių kaimus, kitas kultūros paveldo vertybes;
• Šiaurvakarių Žemaitijos vandenskyros gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus ir jų įvairovę.

Bene visas gyvenimas Žemaitijos nacionaliniame parke sukasi aplink Platelių ežerą. Tai giliausias, didžiausias ir bene gražiausias ežeras Žemaitijoje su salomis, pusiasaliais, įlankomis, apjuostas kalvų virtinių, miškais pasidabinęs. Jame gyvena reliktinė žuvis – Platelių sykas. Nacionaliniame parke auga tankūs, ūksmingi eglynai, natūralūs seni spygliuočių ir mišrūs miškai. Piliakalnių, alkakalnių, šventviečių gausa mena senąją kultūrą. O pakelėse, laukuose pabirę koplytėlės, koplytstulpiai atskleidžia vietos gyventojų gyvenseną, tradicijas. Jas dar labiau paryškina vis dar švenčiamos Užgavėnės.

Vyrauja kalvotas, gūbriuotas reljefas, gilūs ežerų duburiai, tarp jų – ir didžiausias bei giliausias Žemaitijoje Platelių ežeras su seklumų, salų ir pusiasalių raizgalyne. Ir Platelių, ir kiti ežerai bei upeliai apsupti miškų ir pelkių.

Išskirtinumo nacionaliniam parkui suteikia legendomis bei padavimais apipinti gamtos paveldo objektai: septynios Platelių ežero salos, Kreiviškių ir Auksalės pusiasaliai, paslaptingos Beržoro, Ilgio ežerų salos.

Nacionaliniame parke auga tankūs, ūksmingi eglynai, vakarų taiga vadinami natūralūs seni spygliuočių ir mišrūs miškai. Pastarieji saugomi visoje Europoje. Pelkėse gausu įvairių organizmų rūšių. Raganos uosis storiausias Lietuvos uosis. Nacionaliniame parke peri Europoje saugomų rūšių paukščių (jerubių, griežlių ir gulbių giesmininkių), esama ledynmečio augalų reliktų. Platelių ežere gyvena reliktinė žuvis – sykas.

Nacionalinio parko kultūros paveldas – tai piliakalniai, senosios šventvietės (alkakalniai), kapinynai, senųjų gyvenviečių vietos. Įdomūs Užpelkių, Gegrėnų, Pūčkorių, Jazdauskiškių, Grigaičių, šv. Jono (Žemaičių Kalvarijos), Šarnelės, Mikytų piliakalniai, Visvainių, Mikytų, Vilkų, Gilaičių, Paparčių alkakalniai, senovės gyvenviečių vietos Gegrėnuose ir Šarnelėje. Architektūriniu savitumu išsiskiria Žemaičių Kalvarijos bažnyčia, Babrungėnų malūnas.

Tai sudėtingos kraštovaizdžio struktūros nacionalinis parkas, pasižymintis gamtos ir kultūros paveldo objektų savitumu ir gausa bei dideliu rekreaciniu ir pažintiniu turistiniu potencialu. Jame reprezentuojamas Žemaičių aukštumos kalvynų, pelkinių masyvų, raiškiausio Žemaitijoje Platelių ežero, ir istorinę – urbanistinę vertę išsaugojusios Platelių, Beržoro bei Gardų (Žemaičių Kalvarijos) gyvenvietės. Kompleksinės išskirtinės kraštovaizdžio vertės požiūriu Žemaitijos nacionalinis parkas priskiriamas aukščiausiai kategorijai.

Žemaitijos nacionalinio parko kraštovaizdžio įvairovę sukuria šie svarbiausi kraštovaizdžio tipai: stambaus terasinio miškingo bei mažai sukultūrinto ežero duburio, miškingo bei mažai sukultūrinto ežeryno, miškingų keiminių kalvynų, miškingų keiminių terasų, miškingų bei agrarizuotų moreninių kalvynų ir gūbrių, miškingų drumlinizuotų moreninių kalvynų, miškingų moreninių smulkiakalvių, tarpinių, mišrių bei aukštapelkinių kompleksų, miškingų erozinių slėniukų bei šlaitų, pelkinių ežeringų duburių, natūralių ir kanalizuotų upelių, etnokultūrinės užstatos, standartinės užstatos bei buvusių militarinių kompleksų.

Europos Bendrijos svarbos teritorijos: 3140 ežerai su menturdumblių bendrijomis, 3150 natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių ar aštrių bendrijomis, 3160 natūralūs distrofiniai ežerai, 6230 rūšių turtingi briedgaurynai, 6410 melvenynai, 6450 aliuvinės pievos, 7110 aktyvios aukštapelkės, 7140 tarpinės pelkės ir liūnai, 7210 žemapelkės su šakotąja ratainyte, 7230 šarmingos žemapelkės, 9010 vakarų taiga, 9020 plačialapių ir mišrūs miškai, 9050 žolių turtingi eglynai, 9080 pelkėti lapuočių miškai, 91D0 pelkiniai miškai, 91E0 aliuviniai miškai.

Bendras augalų rūšių skaičius – 1031, iš jų 4 saugomos Europos Bendrijos, 51 įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Bendras gyvūnų rūšių skaičius – apie 2500. Žinduolių – 50, iš jų 2 saugomos Europos Bendrijos, 5 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Paukščių – 208, iš jų 52 saugomos Europos Bendrijos, 57 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Žuvų – 34, iš jų 5 saugomos Europos Bendrijos, 2 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Varliagyvių ir roplių – 15, iš jų 7 saugomos Europos Bendrijos, 3 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Bestuburių – 2130, iš jų 7 saugomos Europos Bendrijos, 21 įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Gamtos ir kultūros paveldo vertybėms išsaugoti Žemaitijos nacionaliniame parke skirti 2 gamtiniai rezervatai ir 27 draustiniai (12 kraštovaizdžio, 3 geomorfologiniai, 1 hidrografinis, 1 botaninis, 1 botaninis-zoologinis, 5 telmologiniai, 1 archeologinis, 1 etnokultūrinis, 2 urbanistiniai).

Nacionalinio parko gamtiniuose rezervatuose saugoma: Plokštinės – unikalios geomorfologinės struktūros Plokščių termokarstiniame duburyje susidaręs Plokštinės miškų ir pelkių kompleksas su natūraliais Juodupio ir Uošnos upeliais, Europos Bendrijos svarbos vandenų, pievų, pelkių ir miškų buveinės ir joms būdingos augalų, grybų ir gyvūnų rūšys, jerubei ir lūšiai tinkamos buveinės; Rukundžių – pelkėtų ir miškingų įlomių Rukundžių gamtinis kompleksas su natūralia hidrografine struktūra, Europos Bendrijos svarbos pelkių ir miškų buveinės ir joms būdinga augalija ir gyvūnija, šarvuotajai skėtei, didžiajam auksinukui, jerubei ir lūšiai tinkamos buveinės.

Kraštovaizdžio draustiniuose saugoma: Beržoro – itin raiškus, tradicinius bruožus išlaikiusio Beržoro kaimo, Beržoro ežero ir apyežerių kraštovaizdis su Beržoro kaimo urbanistine struktūra ir architektūros vertybėmis, Beržoro ežero salomis ir atviromis pakrantėmis, Europos Bendrijos svarbos miškų ir pelkių buveinėmis, dvilapiui purvuoliui, griežlei ir kitoms saugomoms rūšims tinkamomis buveinėmis; Grigaičių – Žemaitijai būdingas raiškus Grigaičių miškingas agrarinis kraštovaizdis su Surblių kapinynu ir griežlei, gulbei giesmininkei ir kitoms saugomoms rūšims tinkamomis buveinėmis; Jazdauskiškių – Žemaitijai būdingas kalvotas agrarinis miškingas kraštovaizdis su tradicine žemėnaudos ir užstatymo struktūra, Žernių ir Jazdauskiškių piliakalniais, Jazdauskiškių senkapiais ir kapinynu, Europos Bendrijos svarbos vandenų buveinėmis ir joms būdingomis augalų ir gyvūnų rūšių bendrijomis; Laumalenkos – unikalus Laumalenkų pusiasalių, salų, įlankų, protakų, ežerų, miškų ir pelkių gamtinis kompleksas su Europos Bendrijos svarbos vandenų, pelkių ir miškų buveinėmis ir joms būdingomis augalų ir gyvūnų bendrijomis, saugomų paukščių rūšių perimvietėmis; Mikytų – Žemaitijai būdingas raiškus kalvotas mozaikiškas kraštovaizdis su miškais, laukais, pievomis, tarpukalvių pelkutėmis ir vienkieminių sodybomis, Mikytų piliakalniu, Mikytų ir Gudalių alkakalniais, Mačiūkių kapinynu ir mitologiniu Laumės akmeniu, Europos Bendrijos svarbos pelkių buveinėmis ir joms būdinga augalija ir gyvūnija, saugomų rūšių bendrijomis; Paburgės – būdingas miškingų ir ežeruotų pelkinių duburių kraštovaizdis su Europos Bendrijos svarbos vandenų, pievų, pelkių ir miškų buveinėmis, saugomomis augalų ir gyvūnų rūšimis; Platelių – didžiausio ir giliausio Žemaitijoje Platelių ežero ir jo apyežerių kraštovaizdis su vertingomis pakrantėmis, salomis, Kumelkaktės pusiasaliu, Šventorkalnio archeologiniu kompleksu, Ąžuolų salos senovės gyvenvietėmis, povandeninio paveldo objektais, Europos Bendrijos svarbos pelkių, pievų ir miškų buveinėmis ir žvilgančiajai riestūnei, dvilapiui purvuoliui, jerubei ir ūdrai tinkamomis buveinėmis ir kitomis saugomomis rūšimis; Pučkorių – Pučkorių moreninių darinių ruožo kraštovaizdis su ypač raiškia kalvų, giraičių, tarpukalvių ir pelkučių mozaika, Pučkorių II ir III piliakalniais, senkapiu, Visvainių alkakalniu, Europos Bendrijos svarbos pelkių buveinėmis ir saugomų paukščių ir vabzdžių bendrijomis; Babrungo – Babrungo ir Uošnos upių slėnių kraštovaizdis su natūraliomis upių ir upelių atkarpomis, būdingomis Babrungėnų kaimo paupio sodybomis, Grigaičių piliakalniu, Babrungėnų vandens malūnais ir senkapiu, Europos Bendrijos svarbos rūšims – didžiajam auksinukui, ovaliajai geldutei, griežlei, ūdrai ir kitoms saugomoms rūšims tinkamomis buveinėmis; Liepijų – Vidurio Žemaičių aukštumai būdingo miškingų plokščiakalvių kraštovaizdžio etalonas su stambiomis Liepijų limnoglacialinėmis plokščiakalvėmis ir mišraus Liepijų miško biocenozėmis, Europos Bendrijos svarbos pievų, miškų ir pelkių buveinėmis bei saugomų gyvūnų rūšių bendrijomis; Stirbaičių – tradicinius bruožus išlaikęs Stirbaičių kaimo kraštovaizdis su tradicine užstatymo ir žemėnaudos struktūra, etnoarchitektūros elementais, Europos Bendrijos svarbos pievų, miškų ir pelkių buveinėmis, saugomų augalų ir gyvūnų rūšių bendrijomis; Šarnelės – raiškus Šarnelės keiminių darinių kraštovaizdis su Šarnelės piliakalniu, senovės gyvenvietėmis, poeto Vytauto Mačernio gimtosios sodybos vieta ir kapu, Europos Bendrijos svarbos pievų buveinėmis, saugomomis vabzdžių ir paukščių rūšimis.

Geomorfologiniuose draustiniuose saugoma: Gardų – nesunaikinta Gardų ozo dalis su saugomomis rūšimis ir buveinėmis; Margupio – ypač raiški Margupio upelio ir jo intakų slėnių sistema su būdingomis šlaitų biocenozėmis, saugomomis rūšimis ir buveinėmis; Medsėdžių – Platelių duburiui būdingo plokščiakalvių reljefo etalonas – Medsėdžių limnokeimas – su saugomų vabzdžių buveinėmis.

Šilinės hidrografiniame draustinyje saugomas natūralaus miškų upelio etalonas – Šilinės upelis, jo hidrografinė struktūra ir hidrologinis režimas, miškingas slėnis ir paslėnis su natūraliomis pievomis, šaltiniais, saugomomis rūšimis ir Europos Bendrijos svarbos vandenų ir miškų buveinėmis.

Juodupio botaniniame draustinyje saugoma biologiniu požiūriu itin vertinga Juodupio upelio slėnio, paslėnio, Prieupės ir Briedinės pelkių ekosistema su Europos Bendrijos svarbos miškų ir pelkių buveinėmis ir joms būdingomis saugomų augalų, grybų ir gyvūnų bendrijomis.

Ilgio botaniniame-zoologiniame draustinyje saugoma natūralumu ir biologine įvairove išsiskirianti Ilgio ežero, paežerės pelkių ir miškų ekosistema su Europos Bendrijos svarbos vandenų, miškų ir pelkių buveinėmis ir joms būdingomis augalų, grybų ir gyvūnų rūšimis, saugomų augalų ir gyvūnų bendrijomis.

Telmologiniuose draustiniuose saugoma: Ertenio – būdingas buvusio pratekamojo Ertenio ežero duburio pelkynas ir jo biocenozės Ertenio pelkės ekosistema su Europos Bendrijos svarbos pelkių ir pievų buveinėmis, saugomomis rūšimis; Pakastuvos – Pakastuvos pelkės ekosistema su saugomomis rūšimis, Europos Bendrijos svarbos vandenų ir miškų buveinėmis, saugomų paukščių perimvietėmis ir maitinimosi vietomis, saugomų vabzdžių bendrijomis; Paparčių – sudėtingos struktūros Paparčių pelkės ekosistema su vertingomis biocenozėmis, saugomomis rūšimis ir Europos Bendrijos svarbos pelkių buveinėmis; Siberijos – sudėtingos struktūros Siberijos paežerės pelkės ekosistema su Europos Bendrijos svarbos pelkių, miškų ir pievų buveinėmis ir saugomų rūšių bendrijomis; Užpelkių – būdingas takoskyrinis Užpelkių pelkinis kompleksas su Europos Bendrijos svarbos pelkių buveinėmis, saugomų rūšių bendrijomis. Bukantės kultūriniame draustinyje saugoma su lietuvių literatūros klasike Žemaite susijusi sodyba (sodyba ir jos aplinka išlaikoma kaip memorialinis muziejus).

Gegrėnų archeologiniame draustinyje saugomos kuršių genties I tūkstantmečio–II tūkstantmečio pradžios archeologinių paminklų kompleksas, kurį sudaro Gegrėnų I ir II piliakalniai, Gegrėnų I ir II kapinynai ir Gegrėnų senovės gyvenvietė.

Godelių etnokultūriniame draustinyje saugomasGodelių kaimo tradicinis kraštovaizdis ir urbanistinė struktūra, vertingi sodybų etnoarchitektūros elementai ir želdiniai, žemaičių kultūros tradicijos ir papročiai, alkakalnis, vadinamas Raganos kalnu, šventais laikomi šaltiniai, senosios kaimo kapinės, tautodailininko Stanislovo Riaubos gimtosios sodybos vieta, Lietuvos partizano ir partizanų rėmėjos žūties vieta.

Urbanistiniuose draustiniuose saugoma: Žemaičių Kalvarijos – Žemaičių Kalvarijos miestelio – Vakarų Lietuvos piligrimystės centro – radialinis gatvių tinklas, aikštės planas, taip pat tūrinė erdvinė kompozicija su vyraujančia Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčia ir kryžiaus kelio stotimis, lėmusiomis miestelio urbanistinę raidą, kitos archeologinės, istorinės ir memorialinės vertybės; Platelių – istoriškai susiformavęs Platelių miestelio radialinis gatvių tinklas, vedantis į aikštę, ir tūrinė erdvinė kompozicija, kurią formuoja išlikęs būdingas vieno ir dviejų aukštų užstatymas, Platelių Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios statinių ansamblis ir Platelių dvaro sodybos kompleksas.

Žemaitijos nacionaliniame parke yra 24 gamtos paveldo objektai, iš jų 10 gamtos paminklų. Svarbiausi: Platelių, Beržoro, Ilgio ežerų salos, Kreiviškių ir Auksalės pusiasaliai, Raganos uosis, Platelių liepa, Stirbaičių ąžuolas, Pilelio, Knygnešio šaltiniai. Nacionaliniame parke saugoma daugiau kaip 100 kultūros paveldo objektų.

Žemaitija National Park has been established to protect:

• The largest lakes and forest nature complex in the Žemaitija region, the scientifically important forested swamplands of Plokštinė and Rukundžiai, Plateliai Lake, the hydrographical complexes of Laumalenka and Šilinė, the impressive moraine (Miktyvai and Pučkoriai) and kame (Šarnelė, Jazdauskiškiai and Grigaičiai) landscapes typical of this region, Gardai esker, Medsėdžiai and Liepija glaciolacustrine kames, the Babrungas and Mergupys valleys, the Paburgė, Siberija, Pakastuva, Užpelkiai, Ertenys and Paparčiai wetlands, the unique Paplatelė, Šeirė and Pailgys forests, the biotic communities of the Juodupys wet grasslands, rare and disappearing species of flora and fauna, as well as other natural complexes and objects.
• The particularly valuable and elaborate archeological complex of the north Žemaitija region featuring the Mikytai, Šarnelė, Pučkoriai, Gegrėnai, Pagardenys and other castle mounds and ancient ritual hills, the ancient Šventorkalnis settlement and castle site, the Žemaičių Kalvarija (Gardai) urban complex and religious architecture ensemble, the Plateliai manor and park complex, the villages of Beržoras, Stribaičiai and Visvainiai that have retained elements of great ethnocultural value, as well as other cultural heritage objects;
• The stability of the north western Žemaitija region‘s watershed ecosystem, its biotic components and their diversity.

Almost the entire life in the Žemaitija National Park is centered around the Plateliai Lake. It is the deepest, largest and probably the most beautiful lake in Samogitia with islands, peninsulas, bays, surrounded by hillsides and forests. It is home to the relict fish Coregonus lavaretus holsatus. The national park is rich with dense, shady spruce forests, natural old conifer and mixed tree forest. The abundance of castle mounds, sacred hills and sacred places are the reminders of the old culture. The small chapels and road shrines scattered by the roads and in the fields reflect the lifestyle and traditions of the local people. The old customs are especially emphasized during the traditional Shrovetide festival.

The park is dominated by hill, ridge- rich relief, deep lake waterholes, including the deepest in Žemaitija Plateliai Lake with the cobweb of shoals, islands, and peninsulas. The Plateliai Lake as well as other lakes and rivers are surrounded by forests and wetlands.

The National Park is distinguished by its legendary natural heritage objects: seven islands of Plateliai Lake, Kreiviškės and Auksala peninsulas, and the mysterious islands of Beržoras and Ilgis Lakes. The national park is rich with dense, shady spruce forests, natural old conifer and mixed tree forests also called the Western Taiga. The latter are protected in the entire Europe. Wetlands are rich with various species of organisms. Raganos Ash Tree is the thickest ash tree in Lithuania. In the national park, there are nesting places of the protected in Europe rare bird species (Bonasa bonasia, Crex crex, and Cygnus cygnus), and also relict plant species from the glacial period. Plateliai Lake is home to the relict fish Coregonus lavaretus holsatus. The cultural heritage of the National Park consists of castle mounds, ancient shrines (sacred hills), burial sites, and sites of ancient settlements. Among the most interesting are the Užpelkiai, Gegrėnai, Pūčkoriai, Jazdauskiškiai, Grigaičiai, St. John’s (Žemaičių Kalvarija), Šarnelė, Mikytai castle mounds; the Visvainiai, Mikytai, Vilkai, Gilaičiai, Paparčiai sacred hills, sites of ancient settlement in Gegrėnai and Šarnelė. Standing out with architectural uniqueness are the Žemaičių Kalvarija Church, and Babrungėnai Mill.

Жямайтийский национальный парк был создан для сохранения:

• крупнейшего в Жямайтии озерного лесного природного комплекса, особенно ценных для науки лесных болот Плокштине и Рукунджяй, озера Платяляй, гидрографических комплексов Лаумаленка и Шилине, четко выраженных моренного (Микитай, Пучкоряй) и кеймового (Шарняле, Яуздаскишкяй, Григайчяй) ландшафтных эталонов, вала Гарду, лимнокимов Мядседжяй и Лепия, долин Бабрунгас и Мергупис, болот Пабурге, Сиберия, Пакастува, Ужпялькяй, Эртянис и Папарчяй, своеобразных лесов Паплатяле, Шяйре и Пайлгис, биоценозов болотных лугов Юодуписа, редких и исчезающих растений и животных, других природных территориальных комплексов и объектов;
• особо ценного и сложного археологического комплекса Северной Жямайтии с городищами Микитай, Шарняле, Пучкоряй, Гягренай, Пагардянис и другими курганами и сакральными холмами, древнего поселка и кургана Швянторкальнис, урбанистического комплекса и комплекса сакральной архитектуры Жямайтской Калварии (Гардай), комплекса поместья и парка Платяляй, сохранивших этнокульутрные черты деревень Бяржорас, Стирбайчяй и Висвайняй, других ценностей культурного наследия;
• стабильности природной экосистемы, компонентов биоты и их разнообразия в северо-западном жямайтийском водоразделе.

Почти вся жизнь в Жямайтийском национальном парке вращается вокруг озера Платяляй. Это самое глубокое, самое большое и одно из самых красивых озер Жямайтии с островами, полуостровами, заливами, окруженными рвами холмами, украшенными лесами. Здесь обитает реликтовая рыба – Платяляйский сиг. Национальный парк является домом для густых зарослей елей, естественных старых хвойных и смешанных лесов. Обилие курганов, городищ и святынь помнит древнюю культуру. Часовни и резные ихображения святых на обочинах дорог и на полях раскрывают образ жизни и традиции местного населения. Их еще более подчеркивает все еще широко отмечемая здесь Масленица.

Преобладает холмистый рельеф, глубокие впадины озер, в том числе самое большое и глубокое озеро в Жямайтии, озеро Платяляй с его мелководьями, островами и полуостровами. Платяляй и другие озера и ручьи окружены лесами и болотами.

Уникальность национального парка создают и объекты природного наследия, окруженные легендами: семь островов озера Платяляй, полуострова Крейвишкес и Ауксале, таинственные острова Бержорас и Ильгис. В национальном парке растут густые заросли елей, прозванные западной тайгой естественные старые хвойные и смешанные леса. Последние сохраняются по всей Европе. Болота богаты различными видами организмов. Ясень ведьмы – самый толстый ясень в Литве. Национальный парк является домом для охраняемых в Европе видов птиц (рябчиков, коростелей и лебедей), есть и реликты ледниковых растений. На озере Платяляй обитает реликтовая рыба - сиг. Культурное наследие Национального парка включает в себя городища, старые святыни, кладбища, места старых поселений. Интересны Ужпялькяй, Гягренай, Пучкоряй, Яздаускишкес, Григайчяй, Св. Йонаса (Жямайтская Калвария), Шарняле, Микитайские городища, Вишвайняй, Микитай, Вилкай, Гилайчяй, Папарчяйские курганы, древние поселения в Гягрене и Шарняле. Архитектурной уникальностью выделяются Жямайтийская церковь Калварии и Бабрунгенская мельница.