Kuršių nerijos nacionalinis parkas išsiskiria unikaliu kraštovaizdžiu. Tai neabejotinai vertingiausia Lietuvos saugoma teritorija. 2000 m. Kuršių nerija įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Kuršių nacionalinis parkas įsteigtas išsaugoti:

• Kuršių nerijos didįjį kopagūbrį, jo senąsias parabolines kopas ties Juodkrante, pilkąsias kopas Agilos – Naglių ruože, pustomas Parnidžio kopas, užpustytus senuosius dirvožemius, taip pat pajūrio ir pamario palvės, kupstynės gamtinius kompleksus, apsauginį pajūrio kopagūbrį, savitą Kuršių nerijos augaliją, taip pat miškus su sengirės fragmentais, gyvūniją;
• savitą kultūros paveldą, iš jo autentiškas pamario nekilnojamąsias kultūros vertybes, etnografines žvejų sodybas, senąsias vilas Nidos, Juodkrantės, Preilos, Pervalkos gyvenvietėse, užpustytų senųjų gyvenviečių kultūrinius sluoksnius, memorialines vietas, puoselėti būdingas medinės architektūros tradicijas.

Išskirtinė Kuršių nerijos vertė 2000 m. pripažinta pasaulyje, ji įrašyta į Pasaulio paveldo sąrašą. Tai nepaprasto grožio jūros, vėjo ir žmogaus sukurtas gyvas kraštovaizdis. Tai tarp jūros ir marių tįsanti smėlio juosta ragais išsikišanti į marias. Jos liniją prie jūros atkartoja žmogaus sukurtas apsauginis pajūrio kopagūbris. Svarbiausias nerijos akcentas – raiškus Didysis kopagūbris su ryškiomis kopomis (Parnidžio, Vecekrugo, Sklandytojų, Hageno, kt.), senųjų parabolinių kopų reliktais ties Juodkrante, pilkosiomis kopomis Naglių – Agilos ruože. Unikalūs užpustyti senieji dirvožemiai, pamario pusiasaliai (ragai) (Bulvikio, Žirgų, Libio ir kt.). Tik čia galima pamatyti daugybę smėlynuose augančių augalų, senųjų girių fragmentus.

Čia gyvena vabzdžių, kurių Lietuvoje nepamatysime niekur kitur. Tai pietinių ir stepinių rūšių gyventojai. Per Kuršių neriją eina Baltosios – Baltijos jūrų paukščių migracijos kelias, kuriuo kiekvienais metais pralekia apie 15 milijonų sparnuočių.

Savita gamta – savita žmogaus kūryba. Originalūs žvejų pastatai, kurėnų vėtrungės – jų pasaulėjautos atspindys, o senosios vilos priderintos prie subtilaus, trapaus kraštovaizdžio. Gyvendami savitos Kuršių nerijos gamtos apsuptyje ir beveik atskirti nuo žemyno, žmonės statė čia originalius, jų pasaulėjautą atspindinčius pastatus. Gyvenvietėse tarpusavyje puikiai dera etnografinė žvejo namo architektūra su medžio raižiniais puoštomis vilomis ir vasarnamiais, raudonų plytų mūro bažnytėlėmis ir mokyklomis. Vienas unikaliausių vietos žvejų gyvensenos etnografinių elementų – išdidžiai vėjyje besisukiojančios spalvotais raižiniais išmargintos kurėnų vėtrungės.

Tai unikalią kraštovaizdžio struktūrą turintis nacionalinis parkas, pasižymintis gamtos bei kultūros paveldo objektų savitumu ir dideliu rekreaciniu bei pažintiniu turistiniu potencialu. Ypatingą vietą Kuršių nerijos pusiasalio tapatumui turi Didysis kopagūbris – jo gamtinės struktūros stuburas ir etnokultūrinį savitumą išsaugojusios pamario gyvenviečių dalys. Išskirtinės kraštovaizdžio vertės požiūriu Kuršių nerijos nacionalinis parkas priskiriamas aukščiausiai kategorijai.

Kuršių nerijos nacionalinio parko kraštovaizdžio įvairovę sukuria šie svarbiausi kraštovaizdžio tipai: atvirų didžiųjų smėlio kopų gūbrio ruožų, apmiškintų didžiojo kopagūbrio ruožų, miškingo senųjų parabolinių kopų ruožo, miškingo mažojo kopagūbrio, smėlėtos lyguminės, kauburiuotos arba kopėtos miškingos pajūrio palvės, smėlėto pajūrio paplūdimio ir apsauginio kopagūbrio (pylimo), smėlingų lyguminių arba kopėtų pamario palvės kyšulių (ragų), urbanizuoto pamario gyvenviečių, lagūninių Kuršių marių bei atvirųjų Baltijos jūros akvatorijų. Kuršių nerijos nacionalinis parkas atstovauja Mažosios Lietuvos etnokultūriniam regionui.

Europos Bendrijos svarbos teritorijos (kodas ir pavadinimas): 1110 smėlio seklumos, 1150 lagūnos, 2110 užuomazginės pustomos kopos, 2120 baltosios kopos, 2130 pilkosios kopos, 2140 kopų varnauogynai, 2170 kopų gluosnynai, 2180 medžiais apaugusios pajūrio kopos.

Bendras augalų rūšių skaičius – 632, iš jų 1 saugoma Europos Bendrijos, 24 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Bendras gyvūnų rūšių skaičius – 1277. Žinduolių – 48, iš jų 15 saugomos Europos Bendrijos, 9 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Paukščių – 279, iš jų 56 saugomos Europos Bendrijos, 63 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Žuvų – 74, iš jų 6 saugomos Europos Bendrijos, 2 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Varliagyvių ir roplių – 13, iš kurių 6 saugomos Europos Bendrijos, 2 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Bestuburių – 876, iš jų 2 saugomos Europos Bendrijos, 11 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Gamtos ir kultūros paveldo vertybėms išsaugoti Kuršių nerijos nacionaliniame parke skirti 2 gamtiniai rezervatai ir 14 draustinių (5 kraštovaizdžio, 2 geomorfologiniai, 1 talasologinis, 1 istorinis, 5 urbanistiniai).

Nacionalinio parko gamtiniuose rezervatuose saugoma: Grobšto – unikalaus Grobšto kraštovaizdžio apylinkės gamtinio komplekso fragmentas su aktyviu didžiuoju kopagūbriu, jo pašlaitėje esanti raiški kupstynė, mišku apaugusi lyguminė padrėkusi pajūrio palvė, pajūrio apsauginis kopagūbris ir smėlynai, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių radavietės, Europos bendrijos svarbos buveinės; Naglių – unikalus Naglių kraštovaizdžio apylinkės gamtinis kompleksas su išpustytų kupstuotųjų (pilkųjų) kopų didžiojo gūbrio, jo pašlaitėje esančių kupstynės ir rumbių, Agilos ir Lydumo kyšulių (ragų), miškingos kauburiuotosios pajūrio palvės, pajūrio apsauginio kopagūbrio ir smėlynų ruožais, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių radavietės, Europos Bendrijos svarbos buveinės.

Kraštovaizdžio draustiniuose saugoma: Alksnynės – Alksnynės kraštovaizdžio apylinkės gamtinis kompleksas su apželdintu volinės formos Didžiuoju kopagūbriu, kauburiuotosios ir duburiuotos pamario bei mišku apaugusio pajūrio palvės kauburynu, pajūrio apsauginiu kopagūbriu ir smėlynais, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių radavietės, Europos Bendrijos svarbos buveinės; Garnių kalno – ypatingą mokslinę vertę turinčios Juodkrantės apylinkės su sengire apaugusiomis parabolinėmis kopomis, raiškiu Avinkalnio kyšuliu (ragu), lygumine pajūrio ir padrėkusia pamario palve, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių radavietės, Europos Bendrijos svarbos buveinės; Karvaičių – vaizdingas Karvaičių kraštovaizdžio apylinkės gamtinis kompleksas su Didžiojo kopagūbrio aukščiausiomis lietuviškoje nerijoje Vecekrugo, Karvaičių ir Preilos kopomis, raiškiais pamario kyšuliais (ragais), kauburiuotąja ir duburiuota pamario bei mišku apaugusia kauburiuotąja ir lygumine pajūrio palve, pajūrio apsauginiu kopagūbriu ir smėlynais, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių radavietes, Europos Bendrijos svarbos buveines; Parnidžio – unikalus, mišku apsodintų, iš dalies pustomų didžiųjų kopų ir pamario palvės su marių mergelio (gitijos) išeigomis gamtinis kompleksas; Raganos kalno – ypatingą mokslinę vertę turinčios Juodkrantės apylinkės su sengire apaugusiomis parabolinėmis kopomis, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių radavietės, Europos Bendrijos svarbos buveinės.

Geomorfologiniuose draustiniuose saugoma: Angių – mažosios parabolinės kopos, apaugusios mišku, ir Angių kalno kopa; Hageno gūbrio – apželdinto nerijos Didžiojo kopagūbrio smaigalys su Hageno kalnu.

Neringos talasologiniame (jūriniame) draustinyje saugomos seklios jūros priekrantės povandeninio kraštovaizdžio ekosistemos su Europos Bendrijos svarbos buveinėmis.

Gintaro įlankos istoriniame draustinyje saugoma – istorinę ir archeologinę vertę turinti buvusi pramoninė Juodkrantės dalis su senaisiais želdiniais ir statiniais.

Urtbanistiniuose draustiniuose saugoma: Juodkrantės – Juodkrantės planinė ir erdvių struktūra su architektūros, ypač buvusių vilų, ir memorialinėmis vertybėmis; Nidos – Nidos erdvinė struktūra su architektūrinėmis ir memorialinėmis vertybėmis; Pervalkos – Pervalkos planinė ir erdvių struktūra su architektūros vertybėmis; Preilos – Preilos planinė ir erdvių struktūra su architektūros vertybėmis; Smiltynės – Smiltynės planinė ir erdvių struktūrą su architektūros vertybėmis, senosiomis vilomis.

Nacionaliniame parke yra 11 gamtos paminklų: Vecekrugo, Agilos, Karvaičių, Skirpsto ir Vingio kopos, Lygumo ir Naglių kyšuliai (ragai), Angių, Raganos ir Urbo kalnai, marių mergelio atodanga. Nacionaliniame parke saugomi 27 kultūros paveldo objektai.

The Curonian Spit National Park has an especially unique landscape making it without a doubt Lithuania‘s most valuable protected area. The Curonian Spit was added to the UNESCO World Heritage List in 1992. This national park was established to protect:

• The Curonian Spit‘s Great Dune, its old parabolic dunes near Juodkrantė, the grey dunes along the Agila-Nagliai belt, the drifting Parnidžio dune, old dune-covered soils, the coastal and lagoon sand plains and the nature complexes within the undulating environs; the protective coastal dune ridge, the endemic Curonian Spit flora, fauna and forests containing remnants of the ancient forest structure;
• The specific cultural heritage of this region: authentic lagoon shore immovable culture values, ethnographic fishermens‘ homesteads, old villas in Nida, Juodkrantė, Preila, and Pervalka, the remains of ancient settlements that had fallen victim to the shifting dunes, memorials; and foster the traditional wooden architecture typical of the region.

The unique value of the Curonian Spit has been globally acknowledged in 2000 when it was enlisted as the World’s Heritage site. It is a living landscape of extraordinary beauty made by the sea, wind, and human activity. It is a strip of sand stretching between the sea and the lagoon with horns protruding into the lagoon. Its line by the sea is echoed by the man-made protective coastal dune ridge. The most important accent of the spit is the distinctive Great Dune Ridge (Didysis kopagūbris) with the vivid dunes (Parnidis, Vecekrugas, Sklandytojų (Paragliders’), Hagen’s, etc.), the relics of the old parabolic dunes at Juodkrante, and the grey dunes in the Naglių – Agila section. Unique old soils covered with dunes, lagoon side peninsulas (horns) (Bulvikis, Žirgų, Libio, etc.). Only here, you will see many sand plants, and fragments of the ancient pine forests.

Here live insects which we will not see anywhere else in Lithuania. These are southern and steppe species. The White-Baltic Sea Bird Migration Route crosses the Curonian Spit with about 15 million fowls passing each year.

Distinctive nature – distinctive human creation. The original fishermen’s buildings, the Curonian weathercocks reflect the worldview of the residents, and the old villas are adapted to the delicate and fragile landscape. Surrounded by the unique nature of the Curonian Spit and almost isolated from the mainland, people here used to build original buildings reflecting their worldview. The ethnographic architecture of the fishermen houses blends well with the villas and bungalows decorated with woodcarvings, redbrick churches and schools. One of the most unique ethnographic elements from the piscatorial lifestyle is the Curonian weathercocks decorated with colourful carvings and proudly twisting in the wind.

Национальный парк Куршская коса выделяется своим уникальным ландшафтом. Это, несомненно, самая ценная из охраняемых территорий Литвы. В 2000 г. Куршская коса была включена в Список всемирного наследия ЮНЕСКО. Куршский национальный парк был создан для сохранения:

• большого хреба Куршской косы, его старинных параболических дюн в Юодкранте, серых дюн на отрезке Агила-Нагляй, дюн Парниджё, занесенных старинных почв, а также прибрежных пойм, кочкарных природных комплексов, защитного прибрежного гребня дюн, своеобразной флоры Куршской косы, леса с фрагментами старого леса, фауны;
• уникального культурного наследия, аутентичных прибрежных недвижимые культурные ценностей, этнографических рыбацких усадьб, старинных вилл в поселках Нида, Юодкранте, Прейла, Пярвалка, занесенных культурных слоев старинных поселений, памятных мест, типичных традиций деревянного зодчества.

Исключительная ценность Куршской косы в 2000 году была признана в мире, она включена в Список всемирного наследия. Это живой пейзаж необычайной красоты созданный морем, ветром и человеком. Куршская коса - это полоса песка, простирающаяся между морем и лагуной, выступающая в лагуну мысами. Ее линию моря повторяет искусственно созданный человеком защитный гребень дюн. Важнейшим акцентом косы является выразительный большой гребень дюн с яркими дюнами (Парниджё, Вячякруго, Скландитою, Хагено и др.), реликты старых параболических дюн вблизи Юодкранте, серые дюны на отрезке Нагляй - Агила. Уникальны заметенные старые почвы, прибрежные полуострова (мысы) (Бульвикё, Зиргу, Либио и др.). Только здесь можно увидеть множество растений, растущих в песчаных дюнах, фрагменты старых лесов.

Здесь живут насекомые, которых мы не увидим больше нигде в Литве. Это обитатели южных и степных видов. Через Куршскую косу проходит миграционный маршрут морских птиц Балтийских морей, по которому пролетает около 15 миллионов крыльев птиц.

Своеобразная природа - своеобразное человеческое творчество. Оригинальные рыбацкие постройки и флюгеры являются отражением их мировоззрения, а старые виллы приспособлены к деликатному, хрупкому ландшафту. Живя здесь, в окружении уникальной природы Куршской косы и практически отделенные от материка, люди здесь строили оригинальные здания, которые отражают их мировоззрение. Этнографическая архитектура рыбацкого дома с виллами и дачами украшенными резными деревянными изделиями, церквями и школами из красного кирпича прекрасно гармонируют в местных поселениях. Одним из самых уникальных этнографических элементов образа жизни местных рыбаков являются цветной резьбой украшенные флюгеры, гордо вращающиеся на ветру.