Buvusioje Adamavo dvarvietėje, vakariniame Žeimenėlės slėnio krante šeštąjį šimtmetį skaičiuoja galingas medis, tuo pačiu dvarvietės vardu vadinamas – Adamavo. Šio ąžuolo skersmuo – 2,2 m, aukštis – 26 m. Medžio genetika, augavietės sąlygos ir žmogaus elgesys nulėmė šio šimtmečius skaičiuojančio ąžuolo milžino vertę. Jo kamiene yra drevė, į išorę atsiverianti keturiomis angomis, o pietrytine kamieno puse nuo lajos žemyn leidžiasi didelė žaibo palikta žymė. Kelios apatinės kamieninės šakos yra išdžiūvusios, tačiau apmirusios šakos ir negyva mediena – tai neatskiriama medžio sąsaja su branda. Adamavo ąžuolas – tarsi reliktas, mums primenantis praeitį ir leidžiantis suvokti senovės lietuvių pasaulėjautą bei kupiną pagarbos požiūrį į gamtą.