"id","title_lt","object_type_lt","object_type_en","object_type_ru","object_type_de","object_kind_lt","object_kind_en","object_kind_ru","object_kind_de","address_lt","address_en","address_ru","address_de","description_lt","description_en","description_ru","description_de","website","media","updated_at" "5861","Rėkyvos ežeras","Natura2000","Natura 2000 areas","Территории Natura 2000","Natura2000","","","","","","","","","Rėkyvos ežeras     Rėkyvos ežeras ne tik žvejų džiaugsmas, nes čia visada kimba, o ir įvairiausių poilsiautojų prieglobstis. Smėlėtas paplūdimys vasarą sulaukia didžiulio populiarumo, o ant medinio tilto su nauja apžvalgos aikštele – puiki vieta fotosesijai saulėlydžio fone ar tai pačiai meškerei atremti.  Rėkyvos ežeras pritraukia ne tik pasyvaus poilsio mėgėjus, bet šis ežeras ir jėgos aitvarų, burlenčių sporto entuziastų favoritas Šiaulių krašte. Ežero pakrantėje veikia net du jachtklubai, kurių kapitonai supažindins su tamsiųjų ežero vandenų paslaptimis.  Išalkusieji visada atranda greta paplūdimio įkurtą restoraną, kurio sienos mena dar dvarininkų Karpių valdymo metus.  Žiemą ir vasarą, rytą ir vakarą Rėkyvos ežeras turi ką pasiūlyti: ramybę, vėją, smėlį ir saulę.  Rėkyvos ežeras – dešimtas pagal dydį ežeras Lietuvoje. Kelionės pradžioje, stovint ant tilto Rėkyvos gyvenvietėje, galime apžvelgti ežero platybes. Rėkyvos ežeras yra dešimtas pagal dydį ir didžiausias takoskyrinis, pelkinis ežeras Lietuvoje. Ežero dubuo – buvusio ledyninio ežero liekana.  Jo plotas – 11,8 kv.km., didžiausias gylis – 4,8 m, vidutinis – 2,0 m. Kranto ilgis – 14,10 km. Ežeras neturi intakų, tačiau turi dvi dirbtinai reguliuojamas ištakas. Tik gruntinis vanduo ir krituliai maitina Rėkyvos ežerą. Savo vandeniu jis maitina Prūdelio, Talkšos ir Ginkūnų ežerus. Tai šiauliečių mėgstama poilsio, žvejybos ir vandens sporto vieta.     Rėkyvos pelkė – buveinių apsaugai svarbi teritorija   Rėkyvos ežeras ir jo apylinkės pasižymi gamtos vertybėmis, dėl ko ši teritorija yra įtraukta į Europos Bendrijos svarbos teritorijų, vadinamų Natura 2000, tinklą. Šis tinklas jungia paukščių ir kitų rūšių bei natūralių buveinių apsaugai svarbias teritorijas. Rėkyvos ežere, jį supančiuose miškuose ir pelkėse, karjeruose aptinkamos Europoje ir Lietuvoje saugomos, nykstančios augalų ir gyvūnų rūšys ir buveinės. Rėkyvos pelkė – buveinių apsaugai svarbi teritorija (sutrumpintai BAST).  Poledynmečio laikais Rėkyvos pelkynai jungėsi su Tyrulių pelkėmis ir liūliavo didžiuliame plote, supdami Rėkyvos ežerą. Tūkstančius metų šį ežerą juosė aktyvių aukštapelkių buveinių plotai, pasižymintys kasmet  aukštyn augančia samanų − kiminų kepure, žemyn storėjančiu durpių sluoksniu. Žemesnes – upelių vandeniu maitinamas vietas užėmė tarpinio tipo pelkių ir liūnų buveinės.   Pelkių buveinės yra pačios vertingiausios, tačiau lengviausiai pažeidžiamos. Žmogui pradėjus sausinti pelkes, kasti durpes ir naudoti jas įvairiems savo poreikiams, pelkynų plotai sparčiai mažėjo ir mažėja toliau; buvusios atviros pelkės apauga miškais. Vykdant gamtotvarkinius darbus, vertingiausiose plynėse iškirsta sumedėjusi augalija, o pasausėjusioms pelkės atgaivinti parengtas hidrologinio režimo atstatymo projektas.   Teritorijoje yra Pabalių, Lieporių, Aukštelkės ir Rėkyvos pelkės, kurių būklė labai nevienoda. Pabalių pelkės dalyje iškastuose karjeruose dabar paukščių karalystė: čia įsikūrusi triukšminga rudagalvių kirų kolonija, kurios pašonėje glaudžiasi saugomos rudagalvės ir pilkosios antys, plaukioja laukiai ir ausuotieji kragai,  nendrynuose bumbsi didieji baubliai, karkia krakšlės, ciksi nendrinės startos.   Lieporių pelkė išvagota rėžiais kasant durpes. Ją vagoja pamažu užaugantys sausinamieji grioviai. Aukštelkės pelkėje išlikusios vertingiausios aukštapelkės. Jos apaugusios žemaūgėmis pušimis, pasipuošusios spanguolių karoliais. Rėkyvos pelkes sausina veikiantis durpynas.   BAST Rėkyvos pelkė pasižymi savita augalija ir gyvūnija. Šiltomis vasaros naktimis virš ežero naktinius vabzdžius medžioja šikšnosparniai – gamtininkai aptiko net 10 jų rūšių. Tarp jų rastas ir kūdrinis pelėausis, kurio apsaugai įsteigta ši teritorija. Tarp krūmynų išlikusiose pievelėse gyvena nykstančios auksuotosios šaškytės – drugeliai, kurių vikšrams maitintis būtinai reikalingi pievinės miegalės lapai. Pabalių karjeruose skraido saugomi žirgeliai – šarvuotoji, grakščioji ir baltakaktė skėtės.   Šiaurinės dalies šlapiose pievose auga gyvybinga į Lietuvos raudonąją knygą įrašyto liekninio beržo populiacija.         Rėkyvos botaninis – zoologinis draustinis    Šalia ežero yra Rėkyvos botaninis – zoologinis draustinis. Jis įeina į Rėkyvos pelkės buveinių apsaugai svarbią teritoriją. Draustinyje didelius plotus užima Europoje saugomos miškų ir pelkių buveinės. Daugiausia yra pelkinių miškų ir degradavusių aukštapelkių. Pelkiniai miškai pasižymi stora kiminų danga ir labai gausia gailių, nuo kurių svaigsta galva, danga. Degradavusios aukštapelkės atsirado nusausinus aktyvias (kiminus auginančias) aukštapelkes, šioms apaugant medžiais. Teritorijos pietvakarinėje dalyje ir ežero pakraščiuose išlikę tarpinio tipo pelkių plotai; šiose pelkėse auga lietuviškosios orchidėjos – gegūnės ir skraido saugomi drugeliai – rudakiai satyriukai. Nedaug likę vertingiausių aktyvių aukštapelkių, kuriuose pavasariais tuoktuves kelia „beržynų gaidžiai“ – tetervinai.   Einant ežero pakrante, šiltą vasarą ar ankstyvo rudens dieną kartais pasitaiko pabaidyti ant durpingų krantų besišildantį geltonskruostį žaltį, o ant tako – susirangiusią angį.      Ką reikėtų žinoti keliaujančiam į Rėkyvos apylinkes ?  Miškai ir pelkės aplink ežerą traukia gausius uogautojų ir grybautojų būrius.  Tačiau, jei suprastume žvėrių ir paukščių, o gal ir augalų kalbą, jie mums pasakytų:   Žmogau, keliaudamas link Rėkyvos, negriauk mūsų namų ir nenaikink mūsų giminės:   Nevežk padangų, kitokių nereikalingų automobilių dalių, šaldytuvų, televizorių, fotelių ir sofų, stiklo ir plastiko butelių ir kitokių šiukšlių į pakeles.   Uogautojau, neraišiok plastiko maišelių ant medžių šakų. Neik pavasarį į pelkes ieškoti spanguolių – išbaidysi paukščius iš lizdų, kiaušinius sules plėšrūnai.    Žvejy, nekurk laužo durpingoje ežero pakrantėje – pražudysi gyvybę, sunaikinsi per šimtmečius užaugusį durpių klodą.   Keliautojau, norintis apeiti ežerą, eik pramintu taku. Nedaryk naujų takų: suminsi retus augalus, sutrypsi samanas, kurios auga pamažėle. ","","","","","","2024-03-28"