<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><data><item><id name="id"><![CDATA[5293]]></id><title_ name="title_lt"><![CDATA[Veliankos (Žingių) pilkapynas]]></title_><object_type_lt name="object_type_lt"><![CDATA[Kultūros paveldo objektas]]></object_type_lt><object_type_en name="object_type_en"><![CDATA[Cultural heritage object]]></object_type_en><object_type_ru name="object_type_ru"><![CDATA[Объект культурного наследия]]></object_type_ru><object_type_de name="object_type_de"><![CDATA[Kulturerbe]]></object_type_de><object_kind_lt name="object_kind_lt"><![CDATA[]]></object_kind_lt><object_kind_en name="object_kind_en"><![CDATA[]]></object_kind_en><object_kind_ru name="object_kind_ru"><![CDATA[]]></object_kind_ru><object_kind_de name="object_kind_de"><![CDATA[]]></object_kind_de><address_lt name="address_lt"><![CDATA[]]></address_lt><address_en name="address_en"><![CDATA[]]></address_en><address_ru name="address_ru"><![CDATA[]]></address_ru><address_de name="address_de"><![CDATA[]]></address_de><description_lt name="description_lt"><![CDATA[Apie IV a. rytinėje Lietuvos dalyje nusistovėjo pa­protys mirusiuosius laidoti pilkapiuose. Vienose iš jų laidota trumpiau, o kitose, kaip, pavyzdžiui, Degsnės — Labotiškių pilkapyne, net apie 700 — 800 metų (nuo IV a. pabaigos iki XII — XIII a.). Taip per kelis šimtmečius ir atsirado keletą ha apėmusios kapinės, kuriose buvo iki poros šimtų pilkapių. Pilkapiai yra vienas iš būdingiausių senovės paminklų rytinėje Lietu­vos dalyje. Nors daugelį sunaikino plūgas ir smal­suoliai kasinėdami, bet nemaža jų yra dar išlikę, ypač miškuose. Žmonės dabar pilkapius vadina guronais, kuronais (iš rusų „kurgan” ir lenkų ,,kurhan”) ir laiko švedų arba prancūzų kapais, nes iš jų dažnai iška­sa arklių kaulų ir keistų senoviškų ginklų.  XII — XIII a. paprotys pilti pilkapius ėmė nykti. Vi­soje Lietuvoje mirusiuosius sudegintus imta laidoti že­mėje iškastose duobutėse.  Veliankos-Žingių pilkapynai yra ne švedų ar prancūzų karių ka­pai, ne mūšyje žuvusių karių kapai, o senovės lietuvių kapinės. 1998 m. ištirti 5 pilkapiai. Jie buvo be akmenų vainikų. Viename pilkapyje aptikti 3 degintiniai kapai, trijuose pilkapiuose – po vieną degintinį kapą, viename – simbolinis kapas. Tik vienas kapas buvo su įkapėmis – geležiniu pentiniu, siauraašmeniu kirviu, įmoviniu ietigaliu, diržo sagtimi, peiliu ir kt. Pilkapynai datuojami I tūkst. II puse – XII a. Jų sampilai nuo 4 iki 15 m skersmens ir iki 1,5 m aukščio.   Žingių stovyklavietėje 2017-2018 m. archeologinių tyrimų metu nustatyta, kad Žingiuose buvo mezolitu (9 500 – 5 500 m. pr. Kr.) – neolitu (viduriniojo (4 000 – 3 000 m. pr. Kr.) – vėlyvojo (3 000 – 2 000 m. pr. Kr.)) datuojama gyvenvietė. Tyrimai rodo, kad Žingiuose ankstyvajame mezolite buvo apsistojusios Svidrų ir Kundos (Pulli) kultūros atstovai. Vykdant kasinėjimus surasta įvairios formos dėmių, kurios po atliktų tyrimų interpretuotos, kaip buvusių pastatų ir židinių vietos. Taip pat rasti titnago dirbiniai, strėlių antgaliai, akmeninis šlifuotas kirvelis ir kiti radiniai rodo intensyvų gyvenimą prie Asvejos ežero, kuris prasidėjo dar nuo akmens amžiaus laikotarpio. Nepritaikyta lankyti žmonėms su judėjimo negalia.    ]]></description_lt><description_en name="description_en"><![CDATA[Burial mounds located on both sides of the lake in Žingiai are reminiscent of the middle of the 1st millenium. In total, there are more than 180 burial mounds. They are from 4 to 15 m in diameter and up to 1.5 m high. During archaeological research, cremations of humans and the destructive burials of a horse with shroud were uncovered. The burial mounds date back to the second half of the 1st thousand – the 12th century.]]></description_en><description_ru name="description_ru"><![CDATA[]]></description_ru><description_de name="description_de"><![CDATA[Die Mitte des 1. Jahrt. erinnert uns an den Grabstätten auf beiden Seiten des Sees. Insgesamt gibt es mehr als 180 Grabstätten. Der Durchmesser von Grabstätten ist von 4 m bis 15 m, und die Höhe – bis 1,5 m. Die Archäologische Ausgrabungen haben Feuerbestattungen von Menschen und die zerstörerische Bestattung eines Pferdes mit Begräbniskleidung aufgedeckt. Die Grabstätte stammen aus der zweiten Hälfte des 1. Jahrt. – 12 Jahrh.]]></description_de><link name="website"><![CDATA[]]></link><media name="media"><![CDATA[//saugoma.lt/uploads/objects/images/2023-07/26fe05e423a169c8cff6adefc1e5dcaa8f72021d3901c5a0e241608967f4eff8.jpg;]]></media><updated_at name="updated_at"><![CDATA[2025-09-12]]></updated_at></item></data>