<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><data><item><id name="id"><![CDATA[4437]]></id><title_ name="title_lt"><![CDATA[Paukščių stebėjimo aikštelė]]></title_><object_type_lt name="object_type_lt"><![CDATA[Paukščių stebėjimo vieta]]></object_type_lt><object_type_en name="object_type_en"><![CDATA[Bird observation site]]></object_type_en><object_type_ru name="object_type_ru"><![CDATA[Место наблюдения за птицами]]></object_type_ru><object_type_de name="object_type_de"><![CDATA[Ort der Vogelbeobachtung]]></object_type_de><object_kind_lt name="object_kind_lt"><![CDATA[]]></object_kind_lt><object_kind_en name="object_kind_en"><![CDATA[]]></object_kind_en><object_kind_ru name="object_kind_ru"><![CDATA[]]></object_kind_ru><object_kind_de name="object_kind_de"><![CDATA[]]></object_kind_de><address_lt name="address_lt"><![CDATA[]]></address_lt><address_en name="address_en"><![CDATA[]]></address_en><address_ru name="address_ru"><![CDATA[]]></address_ru><address_de name="address_de"><![CDATA[]]></address_de><description_lt name="description_lt"><![CDATA[Čia galima susipažinti su Nemuno salose gyvenančiais paukščiais. Aikštelėje yra stendai apie pastoviai salose gyvenančius paukščius. Geriausias laikas lankytis balandžio - liepos mėnesiais. Nemuno salų ruože, kuris prasideda 1,4 km žemiau Prienų tilto ir tęsiasi žemyn upe 3,9 km, yra susidariusios keturios pastovios smėlio salos, kurių bendras plotas – 2,3 ha. Šioje atkarpoje peri tūkstantinės rudagalvių kirų kolonijos, glaudžiasi upinės ir mažosios žuvėdros (vienos didžiausių Lietuvoje mažųjų ir upinių žuvėdrų kolonijos), krantiniai tilvikai, upiniai kirlikai, raudonkojai tulikai bei pempės. Įprasti tapo ir baltieji garniai. Antroje vasaros pusėje, atsitvėrus didžiuliams smėlio ir dumblo plotams, prasideda tilvikinių paukščių migracija, kurios metu galima sutikti beveik visas Lietuvoje priskaičiuotas tilvikų rūšis. Rudenį čia susirenka kelių šimtų didžiųjų ančių ir gulbių būriai. Tarp jų laikosi ir smailiauodegės, šaukštasnapės, pilkosios antys, klykuolės, didieji dančiasnapiai, mažosios bei giesmininkės gulbės. Migracijų metu galima pamatyti ir praskrendančius ar trumpam apsistojančius maitintis plėšriuosius paukščius – jūrinius erelius, juoduosius peslius, erelius žuvininkus, sakalus keleivius.]]></description_lt><description_en name="description_en"><![CDATA[]]></description_en><description_ru name="description_ru"><![CDATA[]]></description_ru><description_de name="description_de"><![CDATA[]]></description_de><link name="website"><![CDATA[]]></link><media name="media"><![CDATA[//saugoma.lt/uploads/objects/images/2021-09/25_NKRP pauksciu stebejimo aikstele2.jpg; //saugoma.lt/uploads/objects/images/2024-10/7226f8cdf521f7ec0956ce8689cf85d2385278f5ebad49650d9cc8ef6d25c8f5.jpg;]]></media><updated_at name="updated_at"><![CDATA[2026-01-22]]></updated_at></item></data>