<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><data><item><id name="id"><![CDATA[4279]]></id><title_ name="title_lt"><![CDATA[Norviliškių palivarko sodybos pastatų kompleksas]]></title_><object_type_lt name="object_type_lt"><![CDATA[Kultūros paveldo objektas]]></object_type_lt><object_type_en name="object_type_en"><![CDATA[Cultural heritage object]]></object_type_en><object_type_ru name="object_type_ru"><![CDATA[Объект культурного наследия]]></object_type_ru><object_type_de name="object_type_de"><![CDATA[Kulturerbe]]></object_type_de><object_kind_lt name="object_kind_lt"><![CDATA[]]></object_kind_lt><object_kind_en name="object_kind_en"><![CDATA[]]></object_kind_en><object_kind_ru name="object_kind_ru"><![CDATA[]]></object_kind_ru><object_kind_de name="object_kind_de"><![CDATA[]]></object_kind_de><address_lt name="address_lt"><![CDATA[]]></address_lt><address_en name="address_en"><![CDATA[]]></address_en><address_ru name="address_ru"><![CDATA[]]></address_ru><address_de name="address_de"><![CDATA[]]></address_de><description_lt name="description_lt"><![CDATA[Istoriniuose šaltiniuose pirmosios žinios apie Norviliškes aptinkamos šešiolikto amžiaus pabaigoje. Palivarkas, vėliau vienuolynas, statytas ant kalvos, dominuojančios aplinkinių lygumų ir miškų fone. Pirmasis rūmų savininkas, statytojas Vaitiekus Šorcas, kilęs iš Rytprūsių, ilgainiui kartu su žmona Dorota Zienovičiūtė įsigijo nemažai valdų Ašmenos paviete. Ankstyva Vaitiekaus mirtis (1608 m.) neleido galutinai įgyvendinti gynybinio palivarko architektūros sumanymo. Po vyro mirties Dorota Šorcienė, norėdama, kad plistų katalikų tikėjimas, iš Vilniaus pasikvietė mažuosius brolius pranciškonus ir 1617 m. fundaciniu aktu jiems užrašė Norviliškių palivarką. Po 1831─1832 m. sukilimo, kai caro valdžia, įtarinėdama kiekvieną dalyvavus sukilime ir vykdydama represijas, uždarinėjo katalikų bažnyčias ir vienuolynus, nebuvo aplenktas ir Norviliškių vienuolynas. 1832 m. uždaroma ir bažnyčia, ir vienuoliai perkeliami į Naugarduką]]></description_lt><description_en name="description_en"><![CDATA[]]></description_en><description_ru name="description_ru"><![CDATA[]]></description_ru><description_de name="description_de"><![CDATA[In historischen Quellen finden sich die ersten Informationen über Norviliškės am Ende des 16. Jahrhunderts. Das Vorwerk, später ein auf einem Hügel erbautes Kloster, dominierende Ebenen und Wälder im dem Hintergrund. Der erste Besitzer des Palastes, der aus Ostpreußen stammende Baumeister Vaitiekus Šorcas, erwarb schließlich zusammen mit seiner Frau Dorota Zienovičiūtė eine Reihe von Ländereien in Ašmena. Der frühe Tod von Vaitiekus (1608) ermöglichte nicht die endgültige Umsetzung der architektonischen Idee des Verteidigungsgutes. Nach dem Tod ihres Mannes lud Dorota Šorcienė 1617 die kleinen Franziskanerbrüder aus Vilnius ein, um den katholischen Glauben zu verbreiten. Sie hat ihnen das Vorwerk von Norviliškės als Erbe gelassen. Nach der Revolte 1831-1832, als die zaristische Regierung die katholischen Kirchen und Klöster wegen des Verdachts der Teilnahme an der Revolte schloss und Repressionen durchführte, wurde auch das Kloster von Norviliškės nicht umgangen. 1832 wurde die Kirche geschlossen und die Mönche wurden nach Nowgorod versetzt.]]></description_de><link name="website"><![CDATA[]]></link><media name="media"><![CDATA[//saugoma.lt/uploads/objects/images/2021-09/19_Norviliškių pilis.jpg; //saugoma.lt/uploads/objects/images/2021-09/19_Norviliškės 2019-10-07.jpg;]]></media><updated_at name="updated_at"><![CDATA[2024-05-10]]></updated_at></item></data>