BDAR

Privatumo politika

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) gerbia Jūsų teisę į privatumą ir asmens duomenų apsaugą, todėl tvarkydama Jūsų asmens duomenis laikosi teisėtumo ir sąžiningumo bei kitų principų.

Plačiau

Labanoro regioninis parkas

Seniūnijos g. 19, Labanoras, LT­18235 Švenčionių r.
55.329, 26.102
Kaip atvykti?
  • 1-labanoro-regioninis-parkas-5c76d87ca1c36.jpg
  • 1-labanoro-regioninis-parkas-5c76d85634f61.jpg
  • 1-labanoro-giria-5c76dc1803700.jpg
  • 1-labanoro-regioninis-parkas-5c76d866afaed.jpg
  • 1-labanoro-regioninis-parkas-5c76d87159746.jpg
  • 1-labanoro-regioninis-parkas-5c76dbeabcada.jpg
  • 1-labanoro-regioninis-parkas-5c76dc024fb78.jpg
  • 1-labanoro-regioninis-parkas-5c76dc0c7828b.jpg
  • 1-labanoro-regioninis-parkas-5c76dc106de7f.jpg
  • 1-erelio-zuvininko-medziokle-5b31655146469.jpg
  • 1-ereliu-zuvininku-pora-labanoro-regioniniame-parke-5c7e3034b10b5.jpg
  • 1-labanoro-regioninis-parkas-5c76dc279aabb.jpg
  • 1-labanoro-regioninis-parkas-5c76dc29832e4.jpg
  • 1-labanoro-regioninis-parkas-5c76d844c1dc8.jpg

Duomenys

Įsteigimo metai

1992 m.

Plotas

55320 ha

Regiono parko grupė

Seniūnijos g. 19, Labanoras, LT­18235 Švenčionių r.
Tel. nr.
El. paštas
https://aparkai.lt

Steigimo tikslai

Labanoro regioniniame parke saugomas Labanoro girios ir jos ežerynų kraštovaizdis. Tai didžiausias Lietuvos regioninis parkas, plotu mažai atsiliekantis nuo didžiausios Lietuvos saugomos teritorijos – Dzūkijos nacionalinio parko. Labanoro regioninis parkas įsteigtas išsaugoti:

  • ypač vertingą gamtiniu požiūriu Labanoro girią ir ežeryną su Aiseto, Kertojų, Lakajų, Rašios, Stirnių ir kitais ežerais, Beržaloto aukštapelkę;
  • kultūros paveldo vertybes, iš jų – urbanistinius bei etnokultūrinius kompleksus, pilkapius ir kitką;
  • gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, savitą augaliją ir gyvūniją, natūralius žuvų migracijos kelius bei nerštavietes.

Išskirtinė vertė

Didžiausiame šalies regioniniame parke – didžiausi gamtos vertybių klodai, bene didžiausia biologinė įvairovė. Regioninis parkas sėte nusėtas vandens telkinių: nuo mažiausių akivarų pelkėse iki plačiai vilnijančių Stirnių, Lakajų, Kertuojų ežerų. Didieji ežerai šakoti, su ragais – itin siaurais pusiasaliais. Unikalios Girutiškio ir Beržaloto pelkės svarbios ne tik Lietuvai. Regioninio parko simbolis – erelis žuvininkas. Labanoro giria slepia unikalų kultūros paveldą: tradicinę medinę kaimų architektūrą, senas etnokosmologijos tradicijas. Tik čia rasime vienintelį pasaulyje etnokosmologijos muziejų, senovinę dangaus kūnų stebyklą. Dar ir šiandien galima išgirsti Labanoro dūdą.

Kraštovaizdis

Regioninis parkas yra pereinamoje fliuvioglacialinių darinių zonoje tarp Baltijos aukštumų ruožo kalvynų ir Šiaurės Nalšios (Švenčionių) aukštumų ruožo kalvynų. Jame yra Šventosios – Žeimenos takoskyros ekosistema ir viena didžiausių Lietuvoje ežeruotų girių su urbanistiškai vertingu Labanoro miesteliu. Regioninio parko kraštovaizdis pasižymi savitais gamtos bei kultūros paveldo objektais ir ypač dideliu rekreaciniu bei pažintiniu turistiniu potencialu. Kompleksinės išskirtinės kraštovaizdžio vertės požiūriu Labanoro regioninis parkas priskiriamas aukščiausiai kategorijai.

Labanoro regioninio parko kraštovaizdžio įvairovę sukuria šie svarbiausi kraštovaizdžio tipai: miškingų rininio tipo ežerynų (dubaklonių sistemų), miškingų nedidelių ežerų grupių, agrarinių ežerynų, miškingų ežeruotų pelkinių duburių, negilių miškingų terasinių slėnių, miškingų fliuvioglacialinių senslėnių, miškingų banguotų fliuvioglacialinių pakilumų, miškingų banguotų fliuvioglacialinių lygumų, miškingų fliuvioglacialinių kalvynų, miškingų moreninių kalvynų ir gūbrių, agrarinių moreninių kalvynų, miškingų pelkėtų duburių ir etnokultūrinės užstatos.

Biologinė įvairovė

Europos Bendrijos svarbos teritorijos (kodas ir pavadinimas): 3130 mažai mineralizuoti ežerai su būdmainių augalų bendrijomis, 3140 ežerai su menturdumblių bendrijomis, 3150 natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis, 3160 natūralūs distrofiniai ežerai, 3260 upių sraunumos su kurklių bendrijomis, 6230 rūšių turtingi briedgaurynai, 6410 melvenynai, 6510 šienaujamos mezofitų pievos, 7110 aktyvios aukštapelkės, 7140 tarpinės pelkės ir liūnai, 7230 šarmingos žemapelkės, 9010 vakarų taiga, 9080 pelkėti lapuočių miškai, 91D0 pelkiniai miškai.

Bendras augalų rūšių skaičius – 1 020, iš jų 8 saugomos Europos Bendrijos, 67 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Bendras gyvūnų rūšių skaičius – 1 669. Žinduolių – 40, iš jų 4 saugomos Europos Bendrijos, 6 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Paukščių – 195, iš jų 42 saugomos Europos Bendrijos, 49 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Žuvų – 40, iš jų 6 saugomos Europos Bendrijos, 2 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Varliagyvių ir roplių – 10, iš jų 4 saugoma Europos Bendrijos, 4 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Bestuburių – 1384, iš jų 11 saugomos Europos Bendrijos, 30 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Rezervatai, draustiniai

Gamtos ir kultūros paveldo vertybėms išsaugoti Labanoro regioniniame parke skirti 2 gamtiniai rezervatai ir 36 draustiniai (7 kraštovaizdžio, 5 geomorfologiniai, 6 hidrografiniai, 1 botaninis, 4 botaniniai-zoologiniai, 12 telmologinių ir 1 urbanistinis).

Gamtiniuose rezervatuose saugoma: Girutiškio – unikalus Aukštaitijoje termokarstinės kilmės Girutiškio pelkynas su Beržaloto raistu, gervių, erelių žuvininkų perimvietės ir viena didžiausių beržų keružių populiacijų; Kiauneliškio – senas brandus pušynas – smėlingų banguotų Aukštaitijos lygumų drėgnų pušynų etalonas, kurtinių laikymosi vietos.

Kraštovaizdžio draustiniuose saugoma: Aiseto – vaizdingas ilgiausio Lietuvos ežero kraštovaizdis, pasižymintis raiškiu hidrografiniu pusiasalių ir salų kompleksu, Aukštaitijai būdingomis biocenozėmis ir retomis rūšimis, etnografiškai ypač vertingu Pašiekščių kaimu; Kulionių – vienas raiškiausių Lietuvoje didelės gamtinės ir kultūrinės vertės vaizdingo ežeruoto kalvoto moreninio kraštovaizdžio etalonas su vertingu archeologiniu kompleksu, būdingomis ežerų ir miško bendrijomis; Lakajos – būdingas miškingo slėnio kraštovaizdis su raiškia hidrografine struktūra, retomis rūšimis, etnokultūros vertybėmis; Lakajų – vieno vaizdingiausių Aukštaitijoje miškingo ežerinio kraštovaizdžio etalonas, pasižymintis unikaliais pusiasaliais, salomis, būdingomis biocenozėmis, retų rūšių augalais ir gyvūnais, kitomis gamtos ir kultūros paveldo vertybėmis; Obelynės – raiškaus miškingo kalvoto ežeruoto kraštovaizdžio etalonas, pasižymintis unikaliu mažų termokarstinių ežerėlių kompleksu ir etnokultūrinėmis vertybėmis; Pažemio – būdingas raiškaus miškingo ežeruoto kraštovaizdžio etalonas su vertingomis biocenozėmis, geomorfologinėmis ir etnokultūrinėmis vertybėmis; Peršokšnos – būdingas miškingo slėnio kraštovaizdis su raiškia hidrografine struktūra, retų rūšių augalais ir gyvūnais, etnokultūros vertybėmis.

Geomorfologiniuose draustiniuose saugoma: Maldžiūnų – moreninio kraštovaizdžio paribyje susiformavęs raiškus ežeruotas dubaklonis su būdinga augmenija; Panatryčio – paskutinio apledėjimo Pietų Lietuvos fazės suformuotas raiškaus moreninio gūbrio ir termokarstinių daubų kompleksas; Plėšiškių – keiminės plokščiakalvės kompleksas; Salduškio – ypač sudėtinga morfostruktūra pasižymintis fliuvioglacialinės zonos ežeruoto dubaklonio gamtinis kompleksas; Žiežulinio – raiškios ežeruotos morfostruktūros atšakinio dubaklonio etalonas.

Hidrografiniuose draustiniuose saugoma: Alnio – natūralų pobūdį išlaikiusio ežero struktūra su salomis ir pusiasaliais; Kertuojų – didžiausių Lietuvoje ledyninio guolio tipo ežerų hidrografinis pobūdis su apyežerio pelkynais ir miškais; Luknelės – natūralus negilus mažai vingiuotos girių upės slėnis, būdingas miškingų smėlingų lygumų hidrografinis etalonas; Peršokšnų – viena raiškiausių Lietuvoje miškingų sudėtingos konfigūracijos Labanoro girios ežerų struktūra su salomis ir pusiasaliais; Siesarties – unikalaus takoskyrinio Siesarties ežero struktūra su salomis ir pusiasaliais; Stirnių – vieno didžiausių Aukštaitijos ežerų raiški sudėtingos konfigūracijos struktūra, išsiskirianti salų ir pusiasalių gausa ir ypač didele geoekologine svarba.

Mekšrinio botaniniame draustinyje saugoma pelkinio ežero vandens augalija su gausia šakotųjų ratainyčių populiacija.

Botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose saugoma: Antaliedės – būdingi pelkėtų miškų ir ežerų gamtiniai kompleksai su gausiomis saugomų augalų – patvankinių pataisiukų, liūninių viksvų, ežerinių lobelijų, mėlynialapių karklų ir kitų – augavietėmis, retųjų gyvūnų veisimosi vietomis; Kanio raisto – Kanio raisto, kitų aukštapelkių gamtiniai kompleksai, supami brandžių drėgnų pušynų su retųjų paukščių – erelių žuvininkų, gervių ir kitų – perimvietėmis, gausi ir įvairi augalija su saugomų augalų – ežerinių slepišerių, virgininių varpenių, liūninių viksvų, daugiamečių patvenių ir kitų – augavietėmis; Kuliakampio – būdingas smėlingai lygumai ir pasižymintis retų rūšių augalais ir gyvūnais miškingas ežeruotas, pelkėtas gamtinis kompleksas; Padumblės – būdingas pelkėtas mažos upelės slėnis, išsiskiriantis retų rūšių augalais ir gyvūnais.

Telmologiniuose draustiniuose saugoma: Alsuodžio – būdingas pelkinis duburys su pelkėjančiu ežeru, retų rūšių augalais ir gyvūnais; Dumblio – būdingas pelkinis duburys su pelkėjančiu ežeru, retų rūšių augalais ir gyvūnais; Ešerinio I – būdingas pelkinio duburio su užpelkėjančiu ežeru gamtinis kompleksas; Ešerinio II (Ašarinio) – būdingas pelkinis duburys su užpelkėjančiu ežeru; Juodežerio – pelkinis duburys su užpelkėjančiu ežeru su retų rūšių augalais ir gyvūnais; Krakinio – pelkinis duburys su užpelkėjančiu ežeru su retų rūšių augalais ir gyvūnais; Laukagalio – retų rūšių augalais ir gyvūnais išsiskiriantis pelkėtas duburinis kompleksas ir jo biocenozės; Serlediškio – Dumblės-Peršokšnos upės ištakų pelkėtas duburinis kompleksas ir jo biocenozės; Snieginio – pelkinis duburys su užpelkėjančiais ežerais su retų rūšių augalais ir gyvūnais; Tramių – būdingas pelkinis duburys su stambiais užpelkėjančiais ežerais, išsiskiriantis retų rūšių augalais ir gyvūnais; Urkio – būdingas vertingomis paukščių perimvietėmis pasižymintis pelkinis duburys su užpelkėjančiu ežeru; Vadokšno – unikaliais gamtiniais požymiais išsiskiriantis pelkėtas ežeruotas duburinis kompleksas ir jo biocenozės.

Labanoro urbanistiniame draustinyje saugoma Labanoro miestelio planinė, erdvinė struktūra su architektūrinėmis ir memorialinėmis vertybėmis.

Paveldo objektai

Labanoro regioniniame parke yra 14 valstybės saugomų gamtos paveldo objektų. Svarbiausi: Ožkos akmuo, Lakajos akmuo, Aukščiausia Lietuvos pušis, Pabaltės pušis, Budrių riešutmedis. Regioniniame parke saugomi 65 kultūros paveldo objektų, iš jų 16 kultūros paminklų.

Lankomi objektai

Skirta lankytojams

Produkto ženklas

Labanoro RP

Saugomos teritorijos traukia lankytojus savo gamtinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis. Dažnas, užsukęs į nacionalinį ar regioninį parką, nori išsivežti suvenyrą ar tiesiog gerą prisiminimą. Siekiant atkreipti lankytojų dėmesį į vietinių gyventojų gaminamus produktus ir teikiamas paslaugas, buvo sukurtas Saugomų teritorijų produkto ženklas. Juo tapo stilizuotas etnografinis paukštis.

Saugomų teritorijų produkto ženklas padeda atpažinti, kad produktas yra ekologiškas, autentiškas, pagamintas vietos gyventojų, nekenkiant aplinkai ir gyvajai gamtai, palankus žmogaus sveikatai.

Ženklo turėtojas pirmiausiai bus tas, kuris gyvena ar veiklą vykdo saugomoje teritorijoje, taip pat savo veikla nepažeidžia saugomų vertybių. Tokiu būdu siekiama skatinti vietos ekonomiką, sudaryti palankesnes sąlygas gyvenantiems saugomose teritorijose, skatinti partnerystę tarp vietos gyventojų ir saugomos teritorijos direkcijos.

Saugomų teritorijų produkto gaminių, paslaugų pasiūla gali būti įvairiausia: tai medus, žolelių arbata, uogienės, tai ir apgyvendinimo, maitinimo, gido paslaugos, tradicinių amatų dirbiniai ir t.t.

Saugomų teritorijų produkto ženklas - viena iš darnaus turizmo skatinimo priemonių. Jis skirtas vietos produktų gamintojams, amatininkams, turizmo paslaugų teikėjams ir kitiems vietos gyventojams, savo veikla prisidedantiems prie darnaus vystymosi vertybių plėtojimo Lietuvos saugomose teritorijose.

Saugomų teritorijų produkto ženklo simbolis (paukštis) yra bendras visoms Lietuvos saugomoms teritorijoms, skiriasi tik parkų pavadinimai. Lietuvoje yra 5 nacionaliniai ir 30 regioninių parkų.

Tad atvykę į Dzūkijos nacionalinį parką, galite įsigyti vietos meistrų sukurtų juodosios keramikos dirbinių, o keliaudami po Rambyno regioninį parką nepamirškite įsigyti medaus, kurį bitutės renka užliejamose Nemuno pievose ar Sirvėtos regioninio parko miškuose surinktos žolelių arbatos.

Saugomų teritorijų produkto ženklu siekiama skatinti vietos gyventojus užsiimti gamtai draugiška veikla, o parkų lankytojus - įsigyti išskirtinių, autentiškų, ekologiškų produktų.

Dokumentai, norint gauti ST produkto ženklą:

Parko produkto ženklo dokumentai

Lankytojo atmintinė

LEIDŽIAMA:

  • poilsiauti tik tam tikslui įrengtose vietose – poilsiavietėse, atokvėpio vietose;
  • stovyklauti (statyti palapines) tik įrengtose stovyklavietėse;
  • laužus kūrenti tik įrengtose laužavietėse.

PRAŠOME:

  • saugoti aplinką, gamtos bei kultūros vertybes, tausoti gamtos išteklius, nelaužyti medžių, krūmų, neskinti retų augalų, neardyti skruzdėlynų, paukščių lizdų, nebaidyti perinčių paukščių, netrikdyti gyvūnų, nekeisti jų aplinkos;
  • apie pastebėtus gamtos ar kultūros paveldo vertybių niokojimo atvejus ar kitus pažeidimus pranešti policijai, aplinkos apsaugos inspekcijai ar regioninio parko direkcijai;
  • saugiai elgtis su ugnimi – prižiūrėti užkurtą laužą, nepalikti neužgesintų laužų;
  • pastebėjus gaisrą imtis visų galimų priemonių jam likviduoti, o jei tai neįmanoma, nedelsiant pranešti priešgaisrinės apsaugos tarnybai ar regioninio parko direkcijai;
  • nešiukšlinti pakelėse, paežerėse ir kitose vietose, išvykstant palikti poilsiavietę, stovyklavietę tvarkingą, jei yra atliekų rūšiavimo konteineriai, rūšiuoti atliekas pagal instrukcijas;
  • laikytis automobilių važiavimo, stovėjimo miškuose ir paežerėse reikalavimų, statyti transporto priemones tam tikslui įrengtose aikštelėse ir kelių kelkraščiuose, jeigu tai netrukdo saugiam eismui, nėra draudžiamųjų kelio ženklų ir nepažeidžiamos kitų asmenų teisės bei nedaroma žala aplinkai;
  • tausoti statinius, įrenginius lankytojams, pamačius juos niokojančius asmenis apie tai pranešti regioninio parko direkcijai ar policijai;
  • laikytis plaukiojimo vandens telkiniuose taisyklių;
  • uogaujant, grybaujant, žvejojant laikytis Mažųjų miško turtų naudojimo ir Mėgėjiškų žūklės ir žuvų apsaugos taisyklių;
  • nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų, netriukšmauti, garsiai neleisti muzikos ar kitaip trukdyti kitų lankytojų ar vietos gyventojų poilsio, nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui;
  • iškilus įvairiems klausimams kreiptis į regioninio parko direkcijai.

NELEIDŽIAMA:

  • lankytis telmologiniuose, zoologiniuose (teriologiniuose, herpetologiniuose, entomologiniuose, ornitologiniuose) draustiniuose nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d., išskyrus bendro naudojimo kelius bei dirbamus laukus;
  • leisti bėgioti palaidiems šunims, maudyti juos paplūdimiuose ar kitose žmonių susitelkimo vietose;
  • užkasti šiukšles ir atliekas;
  • deginti sausą žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, buitines atliekas;
  • ardyti, gadinti šlaitus ar kitaip skatinti žemės paviršiaus eroziją;
  • savavališkai įrengti sūpuokles, kitus poilsio ar sporto įrenginius.

Direkcijos teikiamos paslaugos

 
   
   
   
   
   
   
   
   
   
 
   
   
   
   
   
   
   
 
   
   
   
 
 
   
   
   
 
 
   

Virtualūs turai

Labanoro regioninio parko lankytojų centro ekspozicija 

„Didžiosios girios glėbyje“

Labanoro giria

 

Ežeringas miškingas kraštovaizdis

 

Ščiūrio ragas

 

Girutiškio pelkynas 

 

Kiauneliškio pelkynas 

 

Kertuojų piliakalnis

 

Labanoro bažnyčia, bažnyčios varpinė

 

Stirnių bažnyčia

 

Rudesos koplyčia